Tarpžvaigždiniai skrydžiai nebus įmanomi dar mažiausiai 200 metų?

(Puslapis 1 iš 2)


2011-01-24 20:47

Buvęs NASA inžinierius apskaičiavo, kad žmonija leistis į tarpžvaigždinius skrydžius galės ne anksčiau kaip 2200 m. Pagrindiniai tokio projekto „stabdžiai“ – ne finansai ir ne politinės valios stoka. Buvęs NASA Ateities variklių fizikos projekto (NASA Breakthrough Propulsion Physics Project) vadovas Markas Milisas (Marc Millis) teigia, kad žmonija iki 2196 m. paprasčiausiai neturės tokiam skrydžiui reikalingų energijos išteklių.

Ir vis dėlto, kada žmonija galės leistis į pirmą tarpžvaigždinę kelionę? Šis klausimas taps kur kas aktualesnis, kai egzoplanetas tyrinėjantys ir jų ieškantys astronomai aptiks planetą, kurioje sąlygos prilygs Žemėje esančioms sąlygoms. Daugelis tiki, kad, anksčiau ar vėliau, toks atradimas bus padarytas. Štai tada ir kils tikrieji debatai apie galimybę tokią planetą aplankyti.

Pagrindinė kliūtis ją pasiekti, be abejo, yra atstumas. Mokslininkai jau yra nagrinėję įvairiausius veiksnius, kurie riboja mūsų galimybes Visatos platybėse įveikti ištisus šviesmečius. Kad keliauti taip toli, būtinas atitinkamas greitis. Nereikėtų pamiršti ir tokios kelionės kainos.

Įvertinus, kokia sparta auga žmonijos technologinis progresas kosminių greičių srityje bei finansiniai žmonijos ištekliai, įmanoma paskaičiuoti prognozę, kada tarpžvaigždiniai skrydžiai žmonijai taps įmanomi. Bene labiausiai liūdinantis tokių prognozių aspektas – iki tokių kelionių mums dar reikia augti mažiausiai keletą šimtmečių.

M.Milisas pamėgino į tarpžvaigždinių skrydžių galimybę pažiūrėti kitu kampu ir pamėgino įvertinti, kiek gi energijos reikėtų tokiai tarpžvaigždinei misijai įvykdyti. Buvęs NASA inžinierius paskaičiavo energijos kiekį, kurį per pastaruosius 30 metų JAV sunaudojo visų savo erdvėlaivių paleidimui į kosmosą. Mokslininkas iškėlė prielaidą, kad ateityje tarpžvaigždiniams skrydžiui bus skiriama bent jau tokia dalis bendrų energijos išteklių. Po to specialistas atliko energijos poreikio skaičiavimus dviems skirtingiems tarpžvaigždinės misijos variantams.

Pirmuoju atveju, NASA inžinierius skaičiuodamas planavo, kad į tarpžvaigždinę misiją iškeliautų 500 žmonių kolonija, o kelionė būtų tik į vieną pusę ir be galutinio kelionės tikslo (būtų skriejama ne į kurią nors žvaigždę, o tiesiog gilyn į Visatos erdves). Toks erdvėlaivis svertų 107 kg. Tada vienam žmogui „kliūtų“ apie 20 tonų bendrosios erdvėlaivio masės, o iš viso reikėtų 1018 džaulių raketų erdvėlaivio stumiamajai jėgai generuoti.

Kitas pirmosios tarpžvaigždinės misijos variantas – be žmonių skriesiantis kosminis erdvėlaivis, kuris būtų siunčiamas į artimiausią žvaigždę - už 4 šviesmečių esančią Kentauro Alfą. Toks erdvėlaivis svertų apie 104 kg, o kaimyninę žvaigždę pasiektų po 75 metų. Jis būtų kur kas mažesnis nei kolonijinis kosminis laivas, tad nesunku numatyti, kad tokios transporto priemonės energijos poreikiai lyg ir būtų kur kas mažesni.

Straipsnio puslapiai:

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas