Tarsis, kaip didinti kultūrininkų algas


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

BNS

2013-07-22 07:06

Vyriausybė pasitarime pirmadienį svartys, kaip tobulinti kultūrininkų algų sistemą.

Pasiūlymus, kaip turėtų didėti bibliotekininkų, kultūros centrų darbuotojų, muziejininkų atlyginimai Vyriausybei yra pateikusi darbo grupė, kurią gegužę sudarė premjeras Algirdas Butkevičius ir kuriai vadovavo kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Darbo grupė siūlo iki gruodžio patvirtinti programą, kaip per trejus metus pasiekti, kad mažiausiai uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų minimalus mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei 1732 litai.

Programos tikslu darbo grupė įvardijo kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, priartinant jį prie pedagogų darbo apmokėjimo.

To siūloma pasiekti 2014 -2016 metais kasmet didinant finansavimą darbo užmokesčiui dviem bazinės mėnesinės algos dydžiais kiekvienam kultūros ir meno darbuotojui (bazinė mėnesinė alga šiuo metu yra 122 litai). Skaičiuojama, kad tai kasmet papildomai iš valstybės biudžeto pareikalautų po 49 mln. litų.

"Programos uždavinys - per trejus metus pasiekti, kad mažiausiai uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų minimalus mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis 1732 Lt, o kitų darbuotojų darbo užmokestis padidėtų vidutiniškai 45 proc.", - sakoma darbo grupės premjerui teikiamame rašte.

Darbo grupė pažymi siūlymus suformavusi atsižvelgdama į tai, kad šalies riboti finansiniai ištekliai neleis per vienerius metus likviduoti atotrūkio tarp pedagogų ir kultūros darbuotojų atlyginimų.

Pasak Š.Biručio, kultūros darbuotojai šiandien yra labiausiai diskriminuojama grupė ir ilgiau kentėti negali.

"Kultūros ir meno darbuotojų darbo turinys, palyginus su pedagogais, paremtas tais pačiais vertybiniais principais - suaugusių ir vaikų kultūrinių poreikių ugdymu ir švietimu, todėl kvalifikaciniu aspektu kultūros darbuotojų kompetencija nesiskiria nuo pedagogų. Dauguma kultūros darbuotojų baigę aukščiausią reitingą turinčias universitetines studijas, tačiau jų darbo apmokėjimas vidutiniškai 38 proc. mažesnis už pedagogų", - BNS praėjusią savaitę sakė ministras.

Remdamasis Statistikos departamento duomenimis, jis teigė, jog 2012 metais vidutinis metinis pedagogų darbo užmokestis buvo 2599 litai, kultūros ir meno darbuotojų - 1614 litai. Ministras pažymi, kad dėl to kultūros darbuotojai migruoja į kitus sektorius, kultūros sektorius tampa nepatrauklus jaunimui.

"Vidutinis savivaldybių bibliotekose dirbančių kultūros darbuotojų amžius - 49 metai, muziejininkų ir kultūros centrų darbuotojų savivaldybėse amžiaus vidurkis - 53,5 metai", - atkreipė dėmesį ministras.

Gegužę sudarydamas darbo grupę A.Butkevičius žadėjo iki 2016 metų pakelti kultūrininkų atlyginimus iki pedagogų algų dydžio.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas