Taupymo politikos trūkumų ištakos


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Jeffrey Frankelis / Project-syndicate.org

2013-06-24 13:05

Keli mano kolegos iš Harvardo universiteto buvo sužeisti kryžminės ugnies tarp „taupytojų“ ir finasinio skatininimo šalininkų. Ekonomistai Carmen Reinhart ir Kennethas Rogoffas sulaukė neįtikėtino žiniasklaidos dėmesio, kai paaiškėjo, kad 2010 metais jų parengtoje studijoje apie valstybės skolos ir augimo ryšį buvo padaryta klaida. Jie greitai tai pripažino.

Greitai po to istorikas Niallas Fergusonas – taip pat iš Harvardo – taip pat gavo kritikos, kai buvo paklaustas pakomentuoti Keyneso įžymiąją frazę „ilguoju laikotarpiu mes visi mirsime“. Jis pateikė mintį, kad Keynesas, ko gero, nelabai suvokė ilgojo periodo prasmės, nes neturėjo vaikų, o vaikų neturėjo todėl, kad buvo gėjus. N. Fergusonas greitai atsiprašė.

Nenukrypstant nuo temos, kol kas yra aišku, kad taupymo politikos šalininkų barigados susilpnėjo dėl priešingų faktų (neatsitiesiančios Europos ir Japonijos staigaus šuolio). Tuo tarpu ekonomikos skatinimo šalininkai savo kontraargumentams renkasi Reinhart, Rogoffo ir Fergusono pavyzdžius. Visgi tai yra blogi pavyzdžiai.

Kitas Harvardo kolega Alberto Alesina atliko tyrimą, kuriame teigiama, kad taupymas šiandieninėmis sąlygomis turi prasmės. A. Alesinos ir Roberto Perotti 1995 m. ir 1997 m. atliktos studijos bei bendras darbas kartu su Silvia Ardagna parodė, kad finansinis susitraukimas neduoda visos ekonomikos sulėtėjimo efekto, bet netgi gali paskatinti augimą.

Tiesa, kad šalis kartais neturi alternatyvų finansinei „konsolidacijai“, jei tam priešinasi kreditoriai. Būtent taip atsitiko Graikijos ir kitų eurozonos šalių atvejais. Tačiau tai nereiškia, kad taupymas skatina augimą, ypač jei neįmanoma nupiginti valiutos, kad būtų skatinamas eksportas.

Kaip ir Reinhart ir Rogoffo atvejais, Alesinos studijos yra labiau vertinamos iš išvadų perspektyvos. Visgi jos palieka mažai abejonių: „Net didžiausi sėkmingi pakeitimai neturi recesinių pasėkmių“, o „keletas finansinių pakeitimų yra siejami su plėtra trumpuoju laikotarpiu“. Be to „išlaidų apkarpymai yra daug efektyvesni nei mokesčių kėlimas stabilizuojant skolą ir vengiant ekonominio nuosmukio“.

Kritika Alesinos ekonominėms įžvalgoms ateina iš neįtikėtinos pusės. Jo kolega Perotti teigia, kad valiutos devalvacija, sumažintos darbo jėgos sąnaudos ir ekporto skatinimas yra svarbios plėtros dalys.

Jis pateikia išvadą, kad taupymo politikos atveju trumpuoju laikotarpiu atsiradęs augimas yra tik iliuzija. To pasekoje „kelių Europos šalių įvestos finansinės konsolidacijos gali pagilinti recesiją“.

Kol kas dar niekas patikimai neapgynė taupymo politikos idėjos, o realybė jai dar labiau nepalankesnė.

Jeffrey Frankelis yra Harvardo universiteto profesorius ir Billo Clintono prezidentavimo metais dirbo jo patarėju ekonominiais klausimais

 

- Jeffrey Frankelis

Project-syndicate.org

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas