Taupymui pasibaigus

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Josephas E. Stiglitzas / Project-syndicate.org

2012-05-16 07:00

Šių metų Tarptautinio valiutos fondo susirinkimas leido suprasti, kad Europa ir tarptautinė bendruomenė ekonomikos politikoje liks be vairo. Finansų lyderiai, nuo finansų ministrų iki privačių finansų institucijų vadovų, kartojo dabartinę mantrą: krizės šalys turi susitvarkyti namuose, sumažinti deficitus ir nacionalines skolas, imtis struktūrinių reformų ir skatinti augimą. Pasitikėjimą reikia atstatyti, vis aiškino jie.

Tokie aiškinimai skamba šiek tiek nenuoširdžiai, nes juos taria tie, kurie vairuodami centrinius ir privačius bankus bei finansų ministerijas, privedė finansinę sistemą prie žlugimo ribos ir sukūrė besitęsiančią netvarką. Dar blogiau, kad retai yra aiškinama, kaip pasiekti neįmanomo dalyko.

Kaip gali būti atkurtas pasitikėjimas, kai krizės ištiktos ekonomikos smunka? Kaip gali būti atgaivintas augimas, kai taupymas reiškia  visuminės paklausos mažėjimą ir dar labiau smukdo produkciją bei užimtumą?

Mes jau žinome, kad rinkos pačios vienos yra nestabilios. Jos ne tik nuolatos sukuria destabilizuojančius turto burbulus, bet, kai sumažėja paklausa, pakviečia į žaidimą ir nuosmukį gilinančias jėgas. Nedarbas ir baimė, kad jis didės, mažina algas, pajamas ir vartojimą, kitaip tariant, visą paklausą. Sumažėjęs naujų namų ūkių kūrimas (pavyzdžiui, jauni amerikiečiai grįžta gyventi pas tėvus) nuleidžia namų kainas ir veda prie tolimesnio rinkos traukimosi. Valstybės su subalansuotais biudžetais yra priverstos karpyti išlaidas, nes sumažėja pajamos iš mokesčių – tai yra automatinis destabilizatorius, kurio Europa yra pasiryžusi imtis negalvodama.

Yra ir alternatyvių strategijų. Kai kurios šalys, pavyzdžiui Vokietija, turi erdvės fiskaliniams manevrams. Panaudojus juos investicijoms, ilguoju laikotarpiu paspartėtų augimas, o tai atneštų naudos visai Europai. Pagal seniai pripažintą principą, subalansuota mokesčių plėtra ir išlaidos stimuliuoja ekonomiką. Jei programa gerai subalansuota (turtingųjų apmokestinimas, kartu su išlaidomis švietimui), BVP ir užimtumo išaugimas gali būti labai ryškus.

Visa Europa nėra blogoje fiskalinėje situacijoje. Jos skolos ir BVP santykis yra geras, palyginus su JAV. Jei kiekviena JAV valstija būtų visiškai atsakinga už savo biudžetą, įskaitant bedarbių pašalpas, JAV taip pat atsidurtų fiskalinėje krizėje. Pamoka akivaizdi: visuma yra daugiau nei jos dalių suma. Jei Europa, ypač Europos centrinis bankas, turėtų pasiskolinti ir perskolinti pajamas, Europos skolos aptarnavimo kaina kristų ir atsirastų vietos išlaidoms, kurios skatintų augimą ir užimtumą.

Europos viduje jau yra institucijų, tokių kaip Europos investicijų bankas (EIB), kuris galėtų padėti finansuoti reikalingas investicijas pinigų ištroškusiose ekonomikose. EIB turėtų praplėsti skolinimą. Reikia, kad būtų padidinti fondai, gebantys paremti mažas ir vidutinio dydžio įmones – pagrindinį visų ekonomikų darbo vietų kūrimo šaltinį – kurios yra ypač svarbios, nes jos labiausiai nukentėjo bankams apribojus kreditus.

Straipsnio puslapiai:

- Josephas E. Stiglitzas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas