Tautinis drabužis ar nauji įgūdžiai dovanų. Ką rinktųsi lietuviai?


Fotolia.com nuotr. Biuras

2017-03-07 16:58

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo išsilavinimo, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

„Anot „The Economist”, Singapūro valdžia nuo šių metų sausio kiekvienam 25-erių ar vyresniam šalies gyventojui dovanoja 500 Singapūro dolerių (335 eurų) sumą, kurią šis gali panaudoti papildomam mokymuisi ir įgūdžių tobulinimui. Per metus ketinama išdalinti 600 mln. Singapūro dolerių, ir tai, šalies pareigūnų nuomone, pakankamai nedidelė kaina siekiant įskiepyti gyventojams supratimą, kad mokytis reikia visą gyvenimą, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - Akivaizdu, kad naujų įgūdžių pramokęs ar patobulinęs jau esamus darbuotojas nepraras paklausos darbo rinkoje, galės tikėtis didesnių pajamų. Jei žmonės pastoviai rūpinsis savo kvalifikacija, darbdaviai greičiau ras sau tinkamų specialistų, o valstybei teks skirti mažiau lėšų pašalpoms.

Skirtingai nuo Singapūro, Lietuvoje mokymusi visą gyvenimą iki šiol rūpinasi tik patys dirbantieji ir labiau susipratę darbdaviai. Kol kas noriau svarstoma dovanoti gyventojams žuvį, o ne meškerę.

Kaip parodė cvmarket.lt atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1517 Lietuvoje dirbančių ir jau išsilavinimą bei specialybę igijusių asmenų, net 72 proc. teigė pernai mokęsi papildomai. Vienas iš trijų apklaustų respondentų sakė, kad praėjusiais metais sėmėsi naujų žinių kursuose ar seminaruose: kone dviejų trečdalių mokymąsi finansavo darbovietė, o likę už mokslus mokėjo iš savo kišenės. Dar 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo diplomo universitete ar kolegijoje. O 28 proc. nurodė, kad tobulinosi savarankiškai, iš knygų ar interneto.

Tačiau buvo ir tokių, kurie tenkinosi tomis žiniomis, kurias turėjo iš anksčiau. Tiesa, tokia padėtimi patenkinti buvo ne visi. Beveik 14 proc. minėjo, kad mielai tobulintųsi ar įgytų naujų įgūdžių, tačiau tam neturi lėšų, ar tokių savo darbuotojo ketinimų nefinansuoja darbdavys. Laiko stoka nenorą papildomai mokytis aiškino apie 7 proc. apklausos dalyvių, 6 proc. tikino, kad ir taip yra pakankamai kvalifikuoti specialistai, o vienas iš šimto teigė iš papildomo tobulinimosi nematąs naudos.

Kur besitobulinančių daugiau?

Imant keturias populiariausias darbų kategorijas, daugiausiai besimokiusių kursuose už savo ir įmonės lėšas buvo pardavimuose ir pirkimuose; klientų aptarnavimo specialistai dažniau nei kitos kategorijos tobulinosi savarankiškai; logistikos ir transporto sektoriaus atstovai dažniau nei kiti į papildomą mokymąsi žiūrėjo skeptiškai: nėra laiko ar naudos.

Administravimo srities specialistai dažniau nei kiti skundėsi tobulėjimui neturintys pinigų ar nesulaukiantys jų iš darbdavio, arba aiškino, kad jie ir dabar pakankamai kvalifikuoti ir patrauklūs specialistai. Tačiau tarp jų buvo ir gerokai daugiau siekiančių dar vieno diplomo universitetuose ar kolegijose.

Close

Rūta Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs ...

N. Mačiulis: automobilio mokestis pakeltų lietuvių atlyginimus

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia ...

Įsibėgėjantis kainų augimas kelia nerimą smulkiajam verslui

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, ...

Rūta Vainienė. Cukrini avinėli, pasipurtyk!

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje ...

Valdas Sutkus. Neūkiškumo pavyzdys: „gera“ ir „bloga“ paslauga iš tų pačių valstybės rankų

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, ...

Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis ...

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas