Tautinis drabužis ar nauji įgūdžiai dovanų. Ką rinktųsi lietuviai?


Fotolia.com nuotr. Biuras

2017-03-07 16:58

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo išsilavinimo, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

„Anot „The Economist”, Singapūro valdžia nuo šių metų sausio kiekvienam 25-erių ar vyresniam šalies gyventojui dovanoja 500 Singapūro dolerių (335 eurų) sumą, kurią šis gali panaudoti papildomam mokymuisi ir įgūdžių tobulinimui. Per metus ketinama išdalinti 600 mln. Singapūro dolerių, ir tai, šalies pareigūnų nuomone, pakankamai nedidelė kaina siekiant įskiepyti gyventojams supratimą, kad mokytis reikia visą gyvenimą, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - Akivaizdu, kad naujų įgūdžių pramokęs ar patobulinęs jau esamus darbuotojas nepraras paklausos darbo rinkoje, galės tikėtis didesnių pajamų. Jei žmonės pastoviai rūpinsis savo kvalifikacija, darbdaviai greičiau ras sau tinkamų specialistų, o valstybei teks skirti mažiau lėšų pašalpoms.

Skirtingai nuo Singapūro, Lietuvoje mokymusi visą gyvenimą iki šiol rūpinasi tik patys dirbantieji ir labiau susipratę darbdaviai. Kol kas noriau svarstoma dovanoti gyventojams žuvį, o ne meškerę.

Kaip parodė cvmarket.lt atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1517 Lietuvoje dirbančių ir jau išsilavinimą bei specialybę igijusių asmenų, net 72 proc. teigė pernai mokęsi papildomai. Vienas iš trijų apklaustų respondentų sakė, kad praėjusiais metais sėmėsi naujų žinių kursuose ar seminaruose: kone dviejų trečdalių mokymąsi finansavo darbovietė, o likę už mokslus mokėjo iš savo kišenės. Dar 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo diplomo universitete ar kolegijoje. O 28 proc. nurodė, kad tobulinosi savarankiškai, iš knygų ar interneto.

Tačiau buvo ir tokių, kurie tenkinosi tomis žiniomis, kurias turėjo iš anksčiau. Tiesa, tokia padėtimi patenkinti buvo ne visi. Beveik 14 proc. minėjo, kad mielai tobulintųsi ar įgytų naujų įgūdžių, tačiau tam neturi lėšų, ar tokių savo darbuotojo ketinimų nefinansuoja darbdavys. Laiko stoka nenorą papildomai mokytis aiškino apie 7 proc. apklausos dalyvių, 6 proc. tikino, kad ir taip yra pakankamai kvalifikuoti specialistai, o vienas iš šimto teigė iš papildomo tobulinimosi nematąs naudos.

Kur besitobulinančių daugiau?

Imant keturias populiariausias darbų kategorijas, daugiausiai besimokiusių kursuose už savo ir įmonės lėšas buvo pardavimuose ir pirkimuose; klientų aptarnavimo specialistai dažniau nei kitos kategorijos tobulinosi savarankiškai; logistikos ir transporto sektoriaus atstovai dažniau nei kiti į papildomą mokymąsi žiūrėjo skeptiškai: nėra laiko ar naudos.

Administravimo srities specialistai dažniau nei kiti skundėsi tobulėjimui neturintys pinigų ar nesulaukiantys jų iš darbdavio, arba aiškino, kad jie ir dabar pakankamai kvalifikuoti ir patrauklūs specialistai. Tačiau tarp jų buvo ir gerokai daugiau siekiančių dar vieno diplomo universitetuose ar kolegijose.

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

Tadas Povilauskas. Darbo užmokestis pernai augo sparčiausiai nuo 2008 metų

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas