Tautinis drabužis ar nauji įgūdžiai dovanų. Ką rinktųsi lietuviai?


Fotolia.com nuotr. Biuras

2017-03-07 16:58

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo išsilavinimo, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

„Anot „The Economist”, Singapūro valdžia nuo šių metų sausio kiekvienam 25-erių ar vyresniam šalies gyventojui dovanoja 500 Singapūro dolerių (335 eurų) sumą, kurią šis gali panaudoti papildomam mokymuisi ir įgūdžių tobulinimui. Per metus ketinama išdalinti 600 mln. Singapūro dolerių, ir tai, šalies pareigūnų nuomone, pakankamai nedidelė kaina siekiant įskiepyti gyventojams supratimą, kad mokytis reikia visą gyvenimą, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - Akivaizdu, kad naujų įgūdžių pramokęs ar patobulinęs jau esamus darbuotojas nepraras paklausos darbo rinkoje, galės tikėtis didesnių pajamų. Jei žmonės pastoviai rūpinsis savo kvalifikacija, darbdaviai greičiau ras sau tinkamų specialistų, o valstybei teks skirti mažiau lėšų pašalpoms.

Skirtingai nuo Singapūro, Lietuvoje mokymusi visą gyvenimą iki šiol rūpinasi tik patys dirbantieji ir labiau susipratę darbdaviai. Kol kas noriau svarstoma dovanoti gyventojams žuvį, o ne meškerę.

Kaip parodė cvmarket.lt atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1517 Lietuvoje dirbančių ir jau išsilavinimą bei specialybę igijusių asmenų, net 72 proc. teigė pernai mokęsi papildomai. Vienas iš trijų apklaustų respondentų sakė, kad praėjusiais metais sėmėsi naujų žinių kursuose ar seminaruose: kone dviejų trečdalių mokymąsi finansavo darbovietė, o likę už mokslus mokėjo iš savo kišenės. Dar 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo diplomo universitete ar kolegijoje. O 28 proc. nurodė, kad tobulinosi savarankiškai, iš knygų ar interneto.

Tačiau buvo ir tokių, kurie tenkinosi tomis žiniomis, kurias turėjo iš anksčiau. Tiesa, tokia padėtimi patenkinti buvo ne visi. Beveik 14 proc. minėjo, kad mielai tobulintųsi ar įgytų naujų įgūdžių, tačiau tam neturi lėšų, ar tokių savo darbuotojo ketinimų nefinansuoja darbdavys. Laiko stoka nenorą papildomai mokytis aiškino apie 7 proc. apklausos dalyvių, 6 proc. tikino, kad ir taip yra pakankamai kvalifikuoti specialistai, o vienas iš šimto teigė iš papildomo tobulinimosi nematąs naudos.

Kur besitobulinančių daugiau?

Imant keturias populiariausias darbų kategorijas, daugiausiai besimokiusių kursuose už savo ir įmonės lėšas buvo pardavimuose ir pirkimuose; klientų aptarnavimo specialistai dažniau nei kitos kategorijos tobulinosi savarankiškai; logistikos ir transporto sektoriaus atstovai dažniau nei kiti į papildomą mokymąsi žiūrėjo skeptiškai: nėra laiko ar naudos.

Administravimo srities specialistai dažniau nei kiti skundėsi tobulėjimui neturintys pinigų ar nesulaukiantys jų iš darbdavio, arba aiškino, kad jie ir dabar pakankamai kvalifikuoti ir patrauklūs specialistai. Tačiau tarp jų buvo ir gerokai daugiau siekiančių dar vieno diplomo universitetuose ar kolegijose.

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas