Tautvydas Marčiulaitis: žemų palūkanų iššūkiai

(Puslapis 1 iš 2)


„Danske Bank“ finansų ekspertas Tautvydas Marčiulaitis

2016-03-10 09:44

Dauguma turinčių paskolas arba indėlius puikiai žino, kad šiuo metu palūkanų normos yra neigiamos arba artimos nuliui. Paskolų turėtojus tai tenkina, nes įmokos tampa mažesnės. Tačiau indėlininkams tai – galvos skausmas, nes nebeaišku, kur saugiai laikyti pinigus, tikintis bent šiokio tokio jų prieaugio.

Kodėl kinta pinigų kaina?

Palūkanos yra pinigų kaina. Imant paskolą, sutariama dėl palūkanų arba dėl to, kiek imantis paskolą sutinka mokėti už gaunamus pinigus, o duodantis tikisi gauti. Jei palūkanos žemos, vadinasi, pinigai pigūs ir atvirkščiai. Kaip ir kiekvienos prekės ar paslaugos, pinigų paklausa ir pasiūla priklauso nuo jų kainos. Kuomet pinigai pigūs, teoriškai juos nori pirkti (skolintis) daugelis.

Palūkanų normas reguliuoja centriniai bankai. Kadangi esame euro zonoje, mūsų bazines palūkanų normas, kuriomis vadovaujantis skaičiuojamos ir visos kitos, pavyzdžiui Lietuvos bankų klientui siūlomos paskolų ir indėlių palūkanų normos, nustato Europos centrinis bankas (ECB).

Teoriškai, jei ekonominė situacija nėra gera, centrinis bankas stengiasi palūkanų normas sumažinti – atpiginti pinigus, leisti skolintis visiems norintiems ir taip skatinti ekonomiką. Kuo daugiau paskolų, tuo daugiau pinigų, tuo daugiau žmonės vartoja, įmonės investuoja, taigi greičiau užsiveda ir sukasi ekonomika.

Žinoma, praktikoje viskas sudėtingiau ir žema pinigų kaina toli gražu ne visada lemia didesnę paklausą. Tačiau tai – kita tema.

Taigi ECB šiuo metu laiko žemą pinigų kainą. Dabar ECB pagrindinė refinansavimo palūkanų norma yra 0,05 procento. Papildomai ECB vykdo didelio masto valstybinių obligacijų supirkimo programą – tai irgi didina pinigų pasiūlą rinkoje. Remiantis viešai prieinama informacija, tai daryti ketinama dar maždaug metus. Kai kurie rinkos dalyviai tikisi, jog kovo 10 d. vyksiančiame susitikime palūkanos bus dar labiau sumažintos.

Kaip uždirbti iš santaupų?

Faktas, palūkanos Europoje dar ilgą laiką išliks labai žemos. Tad ką daryti investuotojui, kuris nori iš savo santaupų gauti bent minimalų prieaugį, tačiau pirkti rizikingų finansinių priemonių nenori? Savo savybėmis artimiausios indėliui yra pinigų rinkos finansinės priemonės. Tai – trumpo termino, dažnai valstybiniai arba aukšto reitingo finansiškai patikimų institucijų ir įmonių skolos vertybiniai popieriai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pusės metų trukmės obligacija gali būti laikoma pinigų rinkos priemone.

Šios priemonės taip vadinasi dėl to, jog yra labai artimos pinigams. Jas lengvai galima konvertuoti į grynuosius, parduodant antrinėje rinkoje. Tačiau skirtingai nei grynųjų pinigų, šių priemonių nominali vertė gali svyruoti, nors ir labai nežymiai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas