Tautvydas Marčiulaitis: žemų palūkanų iššūkiai

(Puslapis 2 iš 2)

2016-03-10 09:44

Pinigų rinkos finansinių priemonių kainos svyravimai priklauso nuo jų specifikos. Kuo trumpesnio termino skolos vertybinis popierius, tuo mažiau jo vertė keisis iki išpirkimo dienos. Ilgėjant terminui, didėja ir svyravimo amplitudė. Žinoma, tai nėra vienintelė su obligacijomis susijusi rizika. Skolos vertybinio popieriaus kainos judėjimo amplitudę lemia ir daugelis kitų faktorių. Pavyzdžiui, su emitentu susijusios rizikos – kuo aukštesniu kredito reitingu įvertintas emitentas, tuo, teoriškai, rizikos ir obligacijų kainų svyravimai yra mažesni.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kuo rizikų mažiau ir kuo mažesni svyravimai, tuo mažiau galima tikėtis uždirbti. Dabartinėje aplinkoje dauguma saugiausių obligacijų generuoja nulinę arba neigiamą grąžą. Todėl paprastam investuotojui pačiam rasti optimaliausius pinigų rinkos finansinius instrumentus dažnai yra sunku.

Čia į pagalbą ateina įvairūs į tokias finansines priemones investuojantys fondai. Jų pridėtinė vertė ta, jog fondus valdo profesionalūs valdytojai, kurie išmano rinką bei produktus. Be to, fondas dažnai turi žymiai daugiau pinigų nei pavienis juridinis ar fizinis investuotojas. Dėl to fondas turi galimybę įsigyti tam tikras, smulkesniems investuotojams neprieinamas, finansines priemones.

Dėl viso to pinigų rinkos fondai net ir dabartinėje aplinkoje gali pasiūlyti šiek tiek didesnį, nei nulinį pajamingumą. Tokie fondai yra ypač tinkami investuotojams, norintiems prisiimti tik minimalią kapitalo riziką ir siekiantiems uždirbti bent šiek tiek.

Dauguma pinigų rinkos fondų investuoja į trumpalaikius skolos vertybinius popierius. Šie fondai siekia nuosaikaus kapitalo prieaugio, prisiimant nedidelę riziką. Todėl dažnai pinigų rinkos fondas yra tarsi saugi pagalvė visam likusiam portfeliui, ir ypač tinkamas ilgalaikiam pilnai diversifikuotam portfeliui arba trumpalaikėms investicijoms, kurios reikalauja saugumo ir likvidumo.

Pinigų rinkos fondų pasirinkimas yra tikrai didelis. Jie skiriasi tiek savo rizikos lygiu, tiek kitais atributais. Vieni pinigų rinkos fondai generuoja visai artimą nuliui grąžą ir jų kaina beveik nesvyruoja, o kiti prisiima kiek didesnę riziką ir jų kainos judėjimo amplitudė jau yra didesnė. Minimali investicija į vienus siekia šimtą ar mažiau eurų, o į kitus investuoti galima tik nuo 100 tūkst. eurų. Taip pat gali skirtis fondų valiuta bei investicijoms pasirinkti regionai. Todėl surasti tinkamą gali dauguma norinčių, priklausomai nuo turimo kapitalo ir tikslų.

Norint rasti sau tinkamiausią sprendimą, kurio rizika ir tikėtina grąža atitiktų kiekvieno asmeninius poreikius, apie investicinį sprendimą patartina pasikonsultuoti su profesionaliu finansų konsultantu.

 

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas