Technologijos prieš silpnybes

(Puslapis 1 iš 3)


Project-syndicate.org nuotr.

Esther Dyson / Project-syndicate.org

2012-09-06 10:16

Nuo pat Londono olimpinių žaidynių atidarymo dienos ėmiausi darbo – nuspėti žiniasklaidos, socialinių tinklų, sveikatos apsaugos ir kosmoso kelionių ateitį.

Pastarąsias savaites daugybę laiko skyriau istorinių šaltinių tyrimams ir susitikimams su savo sričių specialistais. Tuomet netikėtai buvau paprašyta atsakyti į tam tikrą klausimyną apie žmonijos ateitį. Kada išgydysime vėžį? Kada nuo maliarijos mirs paskutinis žmogus? Kada išpopuliarės savarankiškai vairuojantys automobiliai?

Apklausos autoriai patys to nenorėdami (ar bent jau neatskleisdami tokių ketinimų) išryškino skirtumą tarp žinojimo, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą, ir realių pastangų pakeisti pasaulį, kai jau turi tam būtinų žinių. Štai kad ir nutukimas bei dantų kariesas. Abu šie negalavimai išgydomi, o imantis tam tikrų prevencinių priemonių jų net nereikės gydyti. Nepaisant to, ir vienas, ir kitas kamuoja daugiau žmonių nei vėžys, maliarija ar kitos paplitusios ligos.

Jei tik žmonija turėtų ilgalaikę plėtros strategiją, daugiau dėmesio būtų skiriama ligų prevencijai, švietimui ir viešosioms paslaugoms, nes šios sritys skatina visos visuomenės produktyvumą. Bėda ta, kad neretai technologijoms panaudoti kelią užkerta ne jų ištobulinimo lygis, bet tokie veiksniai kaip mokesčiai, viešosios išlaidos ar ilgalaikių strategijų trūkumas.

Puikus pavyzdys – savarankiškai vairuojantys automobiliai arba nuotoliniu būdu valdomi keleiviniai lėktuvai. Tarkime, mokslo tyrimais bus patvirtinta, kad ištobulinti tokios rūšies automobiliai ir lėktuvai yra saugesni nei tradiciniai. Ar tai reiškia, kad šie technologijų stebuklai įsigalės kasdieniame gyvenime? O galbūt ilgainiui susiformavę įpročiai, technologinės pažangos neatitinkantys teisės aktai ir kitos priežastys taps technologinės pažangos kliūtimis. Tereikia įsivaizduoti paprastą situaciją, kas atsakys už žalą, kuri atsirado savarankiškai vairuojančiam automobiliui sukėlus eismo įvykį? Mokslininkų ir inžinierių užduotis – kurti naujas technologijas, tačiau visuomenė pati nusprendžia, ar pasinaudoti jų darbo vaisiais. Kuo toliau, tuo labiau technologinė pažanga tampa priklausoma nuo visuomenės balso.

Žmonės nenoriai įsileidžia naujas technologijas, nes bijo perleisti kompiuterinėms programoms sprendimų priėmimo teisę. Tačiau tuo pat metu žmones kamuoja dilema: moderniame pasaulyje yra pernelyg daug sprendimų, kad būtų galima pasikliauti tik žmogaus protu.

Visuomenėje žinios ir gebėjimai žengia koja kojon su atsakomybe ir pareigomis. Jeigu priešais matote išsiblaškiusį žmogų, kuris netrukus žengs į judrią gatvę, jūsų pareiga yra apsaugoti šio žmogaus gyvybę ir sveikatą. Šis pavyzdys yra paprastas, tačiau informacijos amžiuje mus prislegia problemų srautas iš viso pasaulio. Ar turime jausti atsakomybę už šias problemas? O galbūt jų tiesiog per daug? Daugelis žmonių jaučiasi bejėgiai. Pasaulyje susiduriame su pernelyg daug spręstinų klausimų.

Straipsnio puslapiai:

- Esther Dyson

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas