Teisės laidotuvės atšaukiamos

(Puslapis 1 iš 2)


Ievos Budzeikaitės (Fotodiena) nuotr.

Remigijus Šimašius / simasius.popo.lt

2012-07-19 15:23

 Savaitgalį vykusiame Pasaulio lietuvių jaunimo forume diskutavome tokia labai jau minorine tema – „ar laidodami teisę nelaidojame demokratijos ir valstybės?“. Kadangi tema minorinė, tai diskutavome visai žvaliai. Viena kita mintimi iš diskusijos (ir dar šiuo bei tuo) norėčiau pasidalinti.

Pirmiausia – teisė (nors gali skambėti šventvagiškai), jei teisingai suprantama, yra svarbiau nei valstybė ar demokratija. Kodėl? Nes teisės tikslas yra žmonėms padėti išvengti konfliktų arba taikiai juos spręsti. Kitaip tariant, teisė mus apsaugo nuo visų karo su visais ir yra įrankis taikai tarp žmonių.

Valstybė gi tėra bendrų reikalų sprendimo organizacija, o demokratija – vienas iš bendrų reikalų sprendimo būdų. Galiu teigti, kad visuomenė įmanoma be valstybės (juk bendrus reikalus galima spręsti ir privačiai, savanoriškai organizuojantis). Galima gyventi be demokratijos (ypač jei ją suvoksime siaurai, kaip sistemą, kai dauguma sprendžia apie tai, kaip gyventi visiems). Bet neįmanoma gyventi be teisės, nes tai būtų visuomenės pabaiga.

Teisė yra nebūtinai tai, kas sukurta valstybės, o visų pirma tai, kas leidžia išvengti konfliktų bei taikiai juos išspręsti (šią temą turėjau džiaugsmo gvildenti ir savo disertacijoje). Šia prasme, nors daug kam tai atrodo mistiška ir nesuvokiama, prigimtinė teisė yra daug aktualesnis dalykas nei vienas ar kitas reglamentas, įstatymas ar kokios taisyklės.

Kaip visada panašiose diskusijose, kalba greitai pasisuko apie tai, kad dažnas politikas niekina ir taip laidoja teisę (profesorius Vytautas Nekrošius pakalbėti apie tai progos nepraleidžia). Pritardamas jam iš principo, pridūriau, kad norint, jog teisė būtų gerbiama, ji ir pati turi būti protinga, ir protingai taikoma. Kaip mes galime tikėtis, kad žmogus gerbs teisę, kai dėl to, jog skubiai veždamas žmoną gimdyti su nubėgusiais vandenimis yra nubaudžiamas už žalos nesukėlusį kelių eismo taisyklių pažeidimą?

Aišku, jau girdžiu balsus, kad teisė yra tai, kas užrašyta, užrašyta ji turi būti tiksliai, ir taikyti ją reikia be nukrypimų, nes kitaip (čia tikintieji turėtų persižegnoti) mes sukursime sąlygas korupcijai. Panašius pastebėjimus visada tenka išgirsti, kai pasakai, kad teisė turi būti taikoma protingai, o jei jos protingai pritaikyti neįmanoma, tai teisė turi būti aiškinama protingai (nebent mes sąmoningai laikysime, kad tie, kas kūrė teisės normas, specialiai norėjo sukurti

kvailystes).

Kūrybiškumas ar tiesmukiškumas, lankstumas ar kietumas, protingumas ar, atsiprašau, bukumas – visa tai yra dilemos, kurias teisininkams neretai tenka spręsti. Ir, kaip esu rašęs, deja, daug kas dėl baimės pertekliaus ar sveiko proto trūkumo pasirenka tiesmukiškumą, kietumą ir bukumą. Dar daugiau – daug kam tai netgi patinka.

Straipsnio puslapiai:

- Remigijus Šimašius

simasius.popo.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas