„The Guardian“: niekas nenori pripažinti, bet žlugimas jau atėjo (2)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2011-09-27 14:30

Leopoldas Kohras prieš penkiasdešimt metų perspėjo dėl gigantomaniškos pasaulinės ekonomikos sistemos keliamų grėsmių. Galbūt mums vertėjo jo paklausyti, rašo Paulas Kingsnorthas iš „The Guardian“.

Gyvenimas griūties akivaizdoje suteikia įdomios patirties. Matyt, įdomiausia yra tai, kad niekas nenori pripažinti, kad žlugimas jau atėjo. Pusę amžiaus skolos sąskaita vykęs ekonominis augimas užstrigo. Tačiau ekonomikai ir akademinėms aksiomoms susiduriant su problemomis, tautų lyderiai laikosi įsikibę senosios politinės ekonomikos tiesų. Niekas nenori pirmas pripažinti, kad sistema sugriuvo nepataisomai.

Klausyti šiandienos politinių kalbų yra bemaž tas pats, kas sėdėti mišiose, kuriose pamokslą sako tikėjimą praradęs kunigas. Užtenka paklausyti Davido Camerono, Angelos Merkel, Nicola Sarkozy ar George’s Papandreou’s, suokiančių apie pozityvią euro zonos ateitį. Atkreipkite dėmesį į Baracko Obamos ar Beno Bernankes veido išraiškas, kuomet pastarieji kalba apie ekonominį augimą, tarsi jis būtų stabmeldiška dievybė, kurios nuraminimui būtina žerti į ugnį krūvas netikrų pinigų.

Tokiais laikais kaip šie, žmonės pradeda ieškoti netradicinių atsakymų. Krizės metas yra atviro mastymo metas, idėjos, laikytos pernelyg kraštutinėmis, tampa priimtinomis. Pasauliui byrant į šipulius, auga naujų idėjų apetitas, tuo pat metu visada atsiranda žmonių galinčių pasiūlyti alternatyvų požiūrio kampą.

Kaip jums tokia mintis: galbūt didelės idėjos ir yra visos problemos dalis? Galbūt problema yra būtent pats dydis.

Šiuo metu siaučianti krizė yra augimo krizė. Priešingai nusistovėjusiai nuomonei esą krizes sukelia pernelyg mažas augimas, galima teigti, kad visas bėdas iššaukia pernelyg didelis ir greitas augimas.

Bankai išsipūtė iki tokio neregėto dydžio, kad jų žlugimas kelia grėsmę viso pasaulio ekonomikai. Siekiant išvengti baisių padarinių, bankai buvo išpirkti už mokesčių mokėtojų pinigus ir dėl to kilo socialinis nepasitenkinimas. ES išsiplėtė taip toli ir tapo tokia neatskaitinga, kad netrukus subyrės pati savaime. Įmonės išaugo iki pasaulinio masto korporacijų, kurios nesiskaito su demokratijos vertybėmis ir bando diegti plutokratiją, siekdamos patenkinti vien tik savanaudiškus interesus. Pati žmonijos ekonomika pasiekė ribą, kuomet žemės atmosferos sudėties kitimas ir rūšių nykimas tapo nebevaldomu.

Leopoldas Kohras tikrai nebūtų nustebintas tokio scenarijaus. Gali būti, kad L Kohras yra vienas iškiliausių politinės minties atstovų, apie kurį jums niekada neteko girdėti. Priešingai nei K. Marksas, jis neįkvėpė visuotinių revoliucijų ir judėjimų. Skirtingai nei F. F. Hayekas jis neperrašė šiuolaikinės ekonomikos taisyklių. Šis žmogus buvo kuklus, tačiau tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl pusę amžiaus jo mintys buvo ignoruojamos. Jos buvo pamirštos, nes neatitiko galios troškuliu ir plutokratizmu persisunkusios laiko dvasios. Anot L. Kohro, „jeigu kažkas yra negerai, vadinasi kažkas tapo pernelyg dideliu“.

Straipsnio puslapiai:

Close

Bankai atsakė, kaip ir kodėl keičia paslaugų įkainius

 Nuo kito mėnesio didžiuosiuose bankuose Lietuvoje įsigalioja nauja kainodara. Vienus klientus šie pokyčiai paveiks labiau, kitus mažiau. Neabejotinai labiausiai nepatenkinti bus tie, kurie linkę visas elektronines paslaugas atlikinėti ...

Kainų augimas tirpdo ir Lietuvos gyventojų santaupas

 Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ...

Centro taupomajai kasai prašoma skelbti bankrotą

 Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją Centro taupomąją kasą nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą kredito unijos licenciją, ji nebeturi teisės teikti finansinių paslaugų. Lietuvos bankas kreipsis į Vilniaus ...

Dėmesio visiems bankinių kortelių turėtojams: jums nebegalės nuskaičiuoti šių mokesčių

 2018 m. sausio 13 d. pradėta taikyti persvarstyta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Jos tikslas – Europoje modernizuoti mokėjimo paslaugas tiek vartotojų, tiek įmonių naudai, kad nebūtų atsiliekama nuo šios sparčiai kintančios ...

Liko tuščiomis kišenėmis: bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, bet jis jos neatgaus

 Kilus įtarimui, kad bando pasinaudoti padirbta kupiūra, daugiau nei prieš mėnesį bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, tačiau vyras iki šiol jos neatgavo. Nors vis dar neaišku, ar kupiūra išties ...

VMI rado, kur klaidžiojo 3,1 mln. nelegalių eurų

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI ) informuoja, kad vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Į valstybės biudžetą turės būti sumokėta 115 tūkst. eurų ...

Lietuviai su siaubu laukia naujų sąskaitų už komunalinius mokesčius

 Šventes leidžiantys namie veikiausiai išnaudoja daugiau elektros, vandens, šilumos, o ir sąskaitos tuomet gali ateiti kiek didesnės. Kaip bus naujausiais metais? Ekspertai sako, kad komunaliniai mokesčiai neturėtų žymiai ...

Naujųjų metų dovana: VMI grąžins nemenkas sumas

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad 21,5 tūkst. gyventojų laukia džiugi metų pradžia. Informuojama, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių ...

Lietuvos bankas kelia naują reikalavimą bankams: paveiks paskolų kainą

 Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą ...

Kodėl bankas kartais gali užblokuoti kortelę?

 Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje. Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas