Tiesą užgniaužia interesai

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Albinas Čaplikas / valstietis.lt

2013-09-20 07:17

Lietuvoje, kaip ir apskritai visame pasaulyje, įsivyrauja šalta, pragmatiška politika, kurią dar galėtume apibūdinti priklausomybe: „Aš – tau, o tu – man.“

Šią savaitę mūsų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, šįmet įgijęs pravardę „misteris Atsiprašau“, atsakydamas į deginančius žurnalistų klausimus, teisinosi, kad Lietuva laikosi „vienos Kinijos“ politikos. Kaip tik todėl oficialių susitikimų su šalyje viešinčiu Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama nebus. Esą palaikymą jis pajus susitikimuose su paprastais žmonėmis.

Priminsiu, kad Mao Dzeduno valdoma Kinija, Tibetą užėmusi 1950-aisiais, okupaciją pavadino mums gerai žinomu „taikiu išlaisvinimu“. Po metų kinai pasinaudojo Stalino valdomos sovietų imperijos patirtimi ir Tibete įteisino savo valdžią sutartimi, tačiau jokia kita šalis ir Tibeto vyriausybė tremtyje šio dokumento iki šiol nepripažino. Nereikia net aiškinti, kodėl Lietuva šią Tibeto istorijos atkarpą gali suprasti geriau nei kitos šalys.

Vakaruose Dalai Lamos vardu žinomas Lhamo Thondupas gimė 1935-aisiais, jis buvo penktas iš 16 žemdirbių šeimos vaikų. 1937-aisiais įvairūs ženklai ir lamų regėtos vizijos parodė, kad būtent šis berniukas yra Dalai Lamos XIII reinkarnacija. 1955 m. jis Pekine jau dalyvavo taikos derybose su Mao Dzedunu. Kai 1959-aisiais Kinija žiauriai numalšino tibetiečių sukilimą, Dalai Lama su visa krašto politine administracija pasitraukė į tremtį – įsikūrė Šiaurės Indijos mieste Daramsaloje. Jis baigė mokslus ir tapo Tibeto politiniu vadovu tremtyje. 1989 m. jam buvo įteikta Nobelio premija. 2011-ųjų gegužę Tibeto vyriausybės tremtyje vadovu buvo prisaikdintas Harvardo universitetą baigęs 43-ejų Lobsangas Sangay’us, o 78-metis Dalai Lama liko dvasiniu Tibeto lyderiu.

Trečią kartą Lietuvoje apsilankęs garbingas svečias, tikėkimės, negirdėjo „misterio Atsiprašau“ išsisukinėjimų, bet mes savęs neapgaudinėkime: kiekviena Dalai Lamos viešnagė ženklino pasikeitimus Lietuvoje. Štai pirmasis vizitas 1991-aisiais, kai Lietuva buvo jau ne tik „de facto“, bet ir „de jure“ atgavusi nepriklausomybę, buvo labai laukiamas ir entuziastingai sutiktas. Antrojo vizito 2001-aisiais metu su Nobelio premijos laureatu iš valdžios išdrįso susitikti tik Prezidentas Valdas Adamkus, o žemesnieji politikai ir net vykdomosios valdžios atstovai išsislapstė. Pavyzdžiui, Dalai Lamos apsilankymo Kaune dieną šio miesto savivaldybėje iš oficialių klerkų teliko ūkio reikalams vadovavęs skyriaus vedėjas. Šįmet su Dalai Lama oficialiai nesusitiks nė vienas valdžios atstovas, nors svečias viešės Seime. Kodėl? Visi žino, tačiau niekas nedrįsta viešai pasakyti. Ir geriausiai tas priežastis žino Lietuvos užsienio reikalų ministerija, nes būtent per ją Kinijos ambasadorius Lietuvoje jau prieš mėnesį aukščiausius Lietuvos vadovus paragino gerbti Kinijos teritorinį integralumą ir atsisakyti susitikimų su Dalai Lama. Jei tai – netiesa, tegul šį teiginį Užsienio reikalų ministerija paneigia. Tiesa, netikėtai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė privačiai susitiko su Tibeto dvasiniu vadovu. Įdomu, kad apie šį susitikimą nežinojo net Dalai Lamos vizitą koordinuojantys atstovai. Kodėl Lietuva taip jautriai sureagavo? Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad realistais save vadinantys politikai vis dėlto gėdydamiesi visuomenei atvirai nepaaiškina savo veiksmų priežasčių. Tos priežastys yra labai pragmatiškos. Gal neatsitiktinai kaip tik prieš kelias savaites Lietuvą pasiekė žinia iš Kinijos, kad ši šalis atveria savo milijardinę rinką lietuviškiems pieno produktams, o iki metų pabaigos, tikėtina, bus pasirašyta sutartis ir dėl mėsos produktų eksporto į Kiniją. Taigi, „aš – tau, o tu – man“. Gal irgi neatsitiktinai Dalai Lama Lietuvoje skaitys paskaitą apie laisvę globalioje visuomenėje. Ar esant tokių pasikeitimų įmanoma iškovoti laisvę? Priminsiu, kad Tibetas net nereikalauja visiškai atsiskirti nuo Kinijos. Siekiama tik autonomijos teisių.

Straipsnio puslapiai:

- Albinas Čaplikas

valstietis.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas