Tiksintis laikas: kada Vilniuje teks griauti senuosius namus?

(Puslapis 1 iš 4)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr. Daugiabučiai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-12-05 15:57

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje?

Analitikai skaičiuoja, kad iki visiško Vilniaus centro užpildymo liko maždaug 10 metų. Kas tuomet? Tuomet žvilgsniai krypsta į senosios statybos namus.

Dešimtmetis centre, bet tik užtikrinus infrastruktūrą

Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad yra paskaičiuota, jog šiuo metu mieste neefektyviai išnaudojama apie 500 hektarų teritorijos. „Tai nėra želdynai, tai visokios pramonės įmonės, sandėliai ir kitos teritorijos, kurios nepakankamai išnaudojamos. Dabartinis pavyzdys – plėtros grįžimas į Naujamiestį“, – nurodė M. Pakalnis.

Pasak jo, kadangi vystytojai patys nustato projektus, o miestas tik bando sukoordinuoti, sunku pasakyti, kokiu tempu vyks tolimesnė plėtra. Tačiau skaičiuojama, kad plėtrai centre užteks dar 10 metų iki kol reikės žengti į periferijas.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis taipogi patvirtina, kad centrinėje Vilniaus dalyje dar 10 metų galima plėstis. Kalbant apie centrinę dalį, omenyje turimas ne Senamiestis, bet zonos tarp Senamiesčio ir gyvenamųjų rajonų.

„Ten daug vietos ir erdvės. Vilnius netipinis Europos miestas, nes paprastai didžiausia koncentracija būna centrinėje miesto dalyje, tada žmonės į darbą kai kurie pėsčiomis ateina, kai kurie viešuoju transportu ar dviračiu vyksta. Dabar centrinėje Vilniaus dalyje turime daug biurų administracinių patalpų , o gyvenamieji rajonai atokiau nuo centrinės dalies, tad ir išeina, kad kiekvieną dieną susiduriame su kamščių problema“, – pastebi A. Avulis.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika pastebi, kad daug priklausys nuo tarptautinio migracinio gyventojų srauto.

„Vilnius yra tas miestas, kur daugėja gyventojų ir tas miestas, kuris pakankamai erdvus, pakankamai didelis pagal plotą. Centre žinoma yra vietos, bet klausimas ar tai visapusiškai gerai. Galėtų būti statoma vietoje likusių lūšnų ir pan., bet ne kuo daugiau ir aukščiau, nė neatsižvelgiant į platesnius gyventojų poreikius. Neturėtų būti daromas skruzdėlynas, nes po to iš tokių skruzdėlynų žmonės bėga į priemiesčius, o tai kelia ir spūsčių problemą vėliau.

Tai klausimas, kaip plėtra vyks mieste: ar, kad tiesiog bendrovė užsidirbtų, ar vis dėlto tai turėtų būti reguliuojama tiek, kad tos statybos būtų ne per tankios su visa papildoma infrastruktūra žmonėms, kad galėtų patogiai gyventi ir nenorėtų po to pabėgti, kaip iš kokio Perkūnkiemio“, – tv3.lt sakė M. Pakalnis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas