Tirs žvejybos Baltijos jūroje kvotas, žvejai ketina bylinėtis

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

BNS

2013-12-17 14:41

Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų. Tuo metu žvejų atstovai dėl kvotų skirstymo ketina bylinėtis teismuose ir sieks, kad būtų grąžinta ankstesnė tvarka.

Žemės ūkio ministerija teigia pripažįstanti, jog naujoji sistema galbūt nėra socialiai teisinga, tačiau atitinka rinkos ekonomikos principus.

Konkurencijos taryba antradienį pranešė pradėjusi tyrimą, ar žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų kvotų skyrimo taisyklės atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.

Ginčas tarp žvejų ir Žemės ūkio ministerijos kilo šiemet kovą, kai ministras pasirašė įsakymą, kuriuo kvotos skirstomos pagal paskutinių 6 metų sugautų žuvų kiekį.

„Niekur nėra skaičiuojama pastarųjų šešerių metų, visur skaičiuojami pastarųjų trejų metų sugavimai, kadangi kiekiai žuvies nėra pastovūs. Tai visose šalyse yra priimta skaičiuoti paskutinių trejų metų sugavimus. Pas mus irgi apie aštuonerius metus buvo taikoma, tačiau atsitiko, kaip atsitiko - kažkam pavyko įrodyti, kad geriau skaičiuoti paskutinių šešerių metų sugavimus ir žvejai pradėjo bankrutuoti“, - BNS sakė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius teigė, kad kvotos skirstomos, atsižvelgus į kitų valstybių patirtį.

„Išorės ekspertams iš teisinės ir ekonominės pusės įvertinus kitų žvejybos patirtį turinčių šalių pavyzdžius, buvo nuspręsta įgyvendinti žvejybos teisės perdavimą. (...) Iš kitų šalių patirties - estų, danų, olandų - parodė, kad sistema tikrai veikia, galbūt trumpalaikėje perspektyvoje rezultatų neduoda, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje - 7-10 metų laikotarpiu - sumažina biurokratinę naštą“, - BNS sakė D.Nienius.

Jis aiškino, kad skaičiuojamas pagautos žuvies kiekis dabar skaičiuojamas nuo 2007 metų, kai Lietuvoje pradėjo galioti visi Europos Sąjungos žvejybą reglamentuojantys teisės aktai.

„Sistema yra taikoma istorinio sugavimo principu - tai yra, kadangi žuvų ištekliai yra riboti, negali gaudyti jų kuo daugiau ir skatinti didelę konkurenciją. (...) Tie, kas žvejojo seniau, investavo į šią sritį, gali tokiu būdu ir toliau veikti“, - aiškino ministerijos atstovas.

Jis teigė, kad socialinis aspektas iki galo nebuvo įvertintas, tačiau, anot jo, kvotų skirstymas paremtas rinkos ekonomika.

„Be abejo, ateityje pasirodė, kad tas socialinis aspektas galutinai neįvertintas, tačiau iš ekonominės pusės ir kitų šalių praktinės patirties matosi, kad kova už išteklius yra tokia aštri, kad smulkioms, nedidelėms įmonėms, kurios dauguma yra Lietuvoje, su jau pasenusiais 30 metų laivais, joms išgyventi sudėtinga. Jeigu socialinį aspektą imtume kaip pagrindinį ir kiekvienam paskirstytume kvotas po truputėlį, turėtume daug sunkiai ekonomiškai išgyvenančių įmonių, kurios reikalautų valstybės dotacijų“, - sakė D.Nienius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas