Tomas Šiaudvytis. Darbo užmokestis didėja, bet pajamų nelygybė lieka aukštumose


2017-02-24 11:51

Pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) oficialią statistiką, pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų. Ją mažino darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, sudaręs 8,7 proc. Gana didelę šio augimo dalį lėmė pernai du kartus pakelta minimalioji mėnesinė alga (MMA).

Tačiau, siekiant neprarasti šalies konkurencingumo, reikėtų apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti.

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia nuo duomenų apie tai skelbimo pradžios, t. y. nuo 2005 m., be to, ji yra didesnė ir nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Tiesa, 2016 m. duomenys vaizdą gali pakeisti, nes MMA praėjusiais metais padidėjo išties daug – beveik 17 proc. Daugiau ji buvo pakelta tik 2008 m., o palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje ji buvo padidinta beveik daugiausia.

Kyla klausimas, ar kilo tik gaunančiųjų MMA darbo užmokestis, o šiek tiek daugiau uždirbančiuosius augimas aplenkė?

Mažiausiai uždirbančiųjų darbo užmokestis kilo sparčiausiai. Pavyzdžiui, 10 proc. mažiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų jis padidėjo beveik 16,7 proc. (panašiu dydžiu padidėjo ir MMA).

Atlygio augimas neaplenkė ir kitų gana nedaug uždirbančių darbuotojų. Antrojo dešimtadalio mažiausiai uždirbančiųjų atlygis padidėjo 14,4, trečiojo – 13,7, ketvirtojo – 12 proc. Apskritai, kuo darbo užmokestis didesnis, tuo lėčiau jis augo. Pavyzdžiui, mažiausiai jis pakilo 10 proc. didžiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų – tik 6,1 proc.

MMA pakėlimas padidina ne tik gaunančiųjų MMA, bet ir kitų šiek tiek daugiau uždirbančių darbuotojų atlygį. Pastariesiems darbo užmokestis keliamas siekiant palaikyti teisingumą: įmonės siekia užtikrinti, kad skirtumas tarp žemiausios ir šiek tiek aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlygių netaptų pernelyg mažas.

Galima daryti išvadą, kad praėjusiais metais atlygio augimas prisidėjo prie pajamų nelygybės mažėjimo, tačiau galutiniam vaizdui susidaryti dar nepakanka duomenų apie kitų rūšių pajamų (dividendų, pensijų, socialinių išmokų ir pan.) kaitą.

Gali atrodyti, kad MMA didinimas yra nebloga priemonė sumažinti pajamų nelygybę, skurdą, šešėlinę ekonomiką ir paspartinti darbo užmokesčio augimą. Tačiau ši priemonė turi ir šalutinį poveikį: sparčiai kylantis atlygis ir didėjančios įmonių sąnaudos gali sumažinti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą užsienio rinkose.

Beveik 9 proc. pakilęs darbo užmokestis privačiajame sektoriuje kelia abejonių, ar galime ir toliau taip sparčiai didinti MMA. Verta apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti. Galbūt prasminga stiprinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų derybinę galią, didinti socialinę paramą, ją teikiant tik tiems, kuriems jos iš tikrųjų reikia. Prieinamas kokybiškas išsilavinimas taip pat galėtų sumažinti nelygybę sudarydamas galimybių dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą.

Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Close

Įvardijo, kurie pensijų fondai buvo sėkmingiausi

Lietuvoje veikiančių pensijų fondų vidutinė grąža buvo teigiama, per pusmetį II pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 1,5, III pakopos – 2,1 proc. Didžiausią grąžą pensijų kaupimo dalyviams pelnė akcijų pensijų fondai, 0 ...

Paviešinta, kiek uždirba valstybinių įmonių vadovai

Išgirdę, kad valstybinės įmonės vadovui išmokėtas 26 tūkstančius eurų siekiantis atlygis, žmonės pasipiktino. O dalis Seimo narių svarsto, ar tikrai įmonės taip pelningai dirba, kad jų darbuotojams būtų atseikėti tūkstančiai. ...

Už priminimo apie skolas laiškus skaičiavo dar vieną skolą

Esate kažkam skolingi ir gaunate priminimus? Pasirodo, visko gali būti, kad už tuos priminimus jums skaičiuojami dar vieni papildomi mokesčiai. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba inspektuodama vartojimo kredito davėjų ir tarpusavio skolinimo ...

Keičiasi įstatymai: ką reikia žinoti, imantiems būsto paskolą?

Nuo liepos įsigalios naujas įstatymas, reguliuojantis kredito būstui išdavimą. Žmonės, imantys paskolą nekilnojamam turtui pirkti, bus geriau informuojami ir turės daugiau laiko apsispręsti.

Besikeičiančios paskolų išdavimo sąlygos gali sužlugdyti emigrantų svajonę įsigyti būstą Lietuvoje

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti ...

Lietuviai – tarp 3 daugiausiai atostogoms išleidžiančių šalių Europoje

Vasaros išlaidoms Lietuvos gyventojai skiria daugiau nei 70 procentų savo mėnesinių namų ūkio pajamų. Tokiomis atostogų išlaidomis jie lenkia ne tik kaimynus latvius (65 proc.), bet ir didžiąją dalį kitų Europos šalių ...

Įmonių bankrotai Europoje: Lietuva ir vėl tarp rekordininkių

Bankrutuojančių įmonių Lietuvoje pernai gausėjo taip veržliai, kad nušluostėme nosį beveik visai Europai ir užėmėme čia trečią vietą, teigia įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės Creditreform Lietuva specialistai. „Pasak ...

Nuo liepos didėja „Sodros“ įmokų tarifai

Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė – ...

VMI įspėja: gresia išieškojimai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2016 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokos, turėtų tai padaryti kuo skubiau, nes VMI bus priversta taikyti ...

Vilniaus valdžia: po Seimo sprendimo padvigubės pašalpų prašytojų Suskaičiavo, kiek jie kainuos

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir vicemeras Gintautas Paluckas trečiadienį apsilankė Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriuje Kauno gatvėje – įstaigoje, kurioje pateikiami visi vilniečių prašymai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas