Tomas Šiaudvytis. Darbo užmokestis didėja, bet pajamų nelygybė lieka aukštumose


2017-02-24 11:51

Pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) oficialią statistiką, pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų. Ją mažino darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, sudaręs 8,7 proc. Gana didelę šio augimo dalį lėmė pernai du kartus pakelta minimalioji mėnesinė alga (MMA).

Tačiau, siekiant neprarasti šalies konkurencingumo, reikėtų apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti.

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia nuo duomenų apie tai skelbimo pradžios, t. y. nuo 2005 m., be to, ji yra didesnė ir nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Tiesa, 2016 m. duomenys vaizdą gali pakeisti, nes MMA praėjusiais metais padidėjo išties daug – beveik 17 proc. Daugiau ji buvo pakelta tik 2008 m., o palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje ji buvo padidinta beveik daugiausia.

Kyla klausimas, ar kilo tik gaunančiųjų MMA darbo užmokestis, o šiek tiek daugiau uždirbančiuosius augimas aplenkė?

Mažiausiai uždirbančiųjų darbo užmokestis kilo sparčiausiai. Pavyzdžiui, 10 proc. mažiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų jis padidėjo beveik 16,7 proc. (panašiu dydžiu padidėjo ir MMA).

Atlygio augimas neaplenkė ir kitų gana nedaug uždirbančių darbuotojų. Antrojo dešimtadalio mažiausiai uždirbančiųjų atlygis padidėjo 14,4, trečiojo – 13,7, ketvirtojo – 12 proc. Apskritai, kuo darbo užmokestis didesnis, tuo lėčiau jis augo. Pavyzdžiui, mažiausiai jis pakilo 10 proc. didžiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų – tik 6,1 proc.

MMA pakėlimas padidina ne tik gaunančiųjų MMA, bet ir kitų šiek tiek daugiau uždirbančių darbuotojų atlygį. Pastariesiems darbo užmokestis keliamas siekiant palaikyti teisingumą: įmonės siekia užtikrinti, kad skirtumas tarp žemiausios ir šiek tiek aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlygių netaptų pernelyg mažas.

Galima daryti išvadą, kad praėjusiais metais atlygio augimas prisidėjo prie pajamų nelygybės mažėjimo, tačiau galutiniam vaizdui susidaryti dar nepakanka duomenų apie kitų rūšių pajamų (dividendų, pensijų, socialinių išmokų ir pan.) kaitą.

Gali atrodyti, kad MMA didinimas yra nebloga priemonė sumažinti pajamų nelygybę, skurdą, šešėlinę ekonomiką ir paspartinti darbo užmokesčio augimą. Tačiau ši priemonė turi ir šalutinį poveikį: sparčiai kylantis atlygis ir didėjančios įmonių sąnaudos gali sumažinti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą užsienio rinkose.

Beveik 9 proc. pakilęs darbo užmokestis privačiajame sektoriuje kelia abejonių, ar galime ir toliau taip sparčiai didinti MMA. Verta apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti. Galbūt prasminga stiprinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų derybinę galią, didinti socialinę paramą, ją teikiant tik tiems, kuriems jos iš tikrųjų reikia. Prieinamas kokybiškas išsilavinimas taip pat galėtų sumažinti nelygybę sudarydamas galimybių dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą.

Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Close

Tūkstančiai gyventojų iš VMI dar neatsiėmė „kalėdinės dovanos“

 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad iš 22,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie į savo elektroninio pašto dėžutes jau gavo asmeninius VMI pranešimus apie tai, ...

Kilus panikai dėl nutraukiamų mokėjimų švenčių metu paaiškino, kokia paslauga neveiks

 Jog mokėjimai švenčių metu sustoja, lietuviams – nebe naujiena. Su tuo teko susidurti ir Velykų metu. Tuomet paslauga nebuvo galima pasinaudoti 4 paras, tačiau šį kartą trukmė ilgėja. Susidariusia situacija skuba ...

Verslininkai piktinasi valdžios planais: kurą teks piltis Lenkijoje Pateikia skaičiavimus

 Valdžios siūlymas nuo kitų metų didinti akcizą dyzelinui kelia nerimą Lietuvos verslininkams. Šie kreipiasi į Vyriausybę ir pateikia savo skaičiavimus, kuriais remiantis, jiems labiau apsimokės kurą piltis Lenkijoje. tv3.lt primena, ...

Tūkstančiams gyventojų VMI apie save primins asmeniškai

 Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. VMI informuoja, jog ...

Keičiasi bekontakčių atsiskaitymų limitas

 Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA ...

Bankas „Luminor“ skelbia veiklos pradžią: kas keisis klientams?

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos ...

Įspėjimas „Nordea“ ir DNB klientams: ne visos paslaugos veiks

 „Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe. DNB klientus perspėja, kad naktį iš ...

Būtiniausių bankų paslaugų „krepšelio“ kainos apribojimas išliks ir kitąmet

 Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims ...

Svarbi žinia „Nordea“ ir DNB klientams: susijungimo dieną galimi sutrikimai

 Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus ...

Marius Jurgilas: mūsų šalis galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas