Tomas Šiaudvytis. Darbo užmokestis didėja, bet pajamų nelygybė lieka aukštumose


2017-02-24 11:51

Pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) oficialią statistiką, pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų. Ją mažino darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, sudaręs 8,7 proc. Gana didelę šio augimo dalį lėmė pernai du kartus pakelta minimalioji mėnesinė alga (MMA).

Tačiau, siekiant neprarasti šalies konkurencingumo, reikėtų apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti.

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia nuo duomenų apie tai skelbimo pradžios, t. y. nuo 2005 m., be to, ji yra didesnė ir nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Tiesa, 2016 m. duomenys vaizdą gali pakeisti, nes MMA praėjusiais metais padidėjo išties daug – beveik 17 proc. Daugiau ji buvo pakelta tik 2008 m., o palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje ji buvo padidinta beveik daugiausia.

Kyla klausimas, ar kilo tik gaunančiųjų MMA darbo užmokestis, o šiek tiek daugiau uždirbančiuosius augimas aplenkė?

Mažiausiai uždirbančiųjų darbo užmokestis kilo sparčiausiai. Pavyzdžiui, 10 proc. mažiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų jis padidėjo beveik 16,7 proc. (panašiu dydžiu padidėjo ir MMA).

Atlygio augimas neaplenkė ir kitų gana nedaug uždirbančių darbuotojų. Antrojo dešimtadalio mažiausiai uždirbančiųjų atlygis padidėjo 14,4, trečiojo – 13,7, ketvirtojo – 12 proc. Apskritai, kuo darbo užmokestis didesnis, tuo lėčiau jis augo. Pavyzdžiui, mažiausiai jis pakilo 10 proc. didžiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų – tik 6,1 proc.

MMA pakėlimas padidina ne tik gaunančiųjų MMA, bet ir kitų šiek tiek daugiau uždirbančių darbuotojų atlygį. Pastariesiems darbo užmokestis keliamas siekiant palaikyti teisingumą: įmonės siekia užtikrinti, kad skirtumas tarp žemiausios ir šiek tiek aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlygių netaptų pernelyg mažas.

Galima daryti išvadą, kad praėjusiais metais atlygio augimas prisidėjo prie pajamų nelygybės mažėjimo, tačiau galutiniam vaizdui susidaryti dar nepakanka duomenų apie kitų rūšių pajamų (dividendų, pensijų, socialinių išmokų ir pan.) kaitą.

Gali atrodyti, kad MMA didinimas yra nebloga priemonė sumažinti pajamų nelygybę, skurdą, šešėlinę ekonomiką ir paspartinti darbo užmokesčio augimą. Tačiau ši priemonė turi ir šalutinį poveikį: sparčiai kylantis atlygis ir didėjančios įmonių sąnaudos gali sumažinti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą užsienio rinkose.

Beveik 9 proc. pakilęs darbo užmokestis privačiajame sektoriuje kelia abejonių, ar galime ir toliau taip sparčiai didinti MMA. Verta apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti. Galbūt prasminga stiprinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų derybinę galią, didinti socialinę paramą, ją teikiant tik tiems, kuriems jos iš tikrųjų reikia. Prieinamas kokybiškas išsilavinimas taip pat galėtų sumažinti nelygybę sudarydamas galimybių dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą.

Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Close

„Luminor“ klientai neviltyje: antra dieną negali pasinaudoti kasdiene paslauga

Banko „Luminor“ klientai jau dvi dienas iš eilės pinigus pervesti gali tik kitiems „Luminor“ klientams. Kol klientai piktinasi, kad negali nei gauti pinigų iš kitų bankų, nei pervesti, pats bankas ...

Vitas Vasiliauskas ragina ruoštis blogesniems laikams

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos ...

VMI laiškų sulauks tūkstančiai: išsisukti nepavyks

Pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijų metui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradeda belstis į skolininkų duris. Laiškai pasieks kiekvieną skolingą, o juos ignoruojant bus imamasi ir kraštutinių priemonių. Be to, VMI belsis ne ...

Kitą savaitę įsigalioja naujas įstatymas. Ką apie tai turi žinoti bankų klientai?

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai ...

Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: paaiškino, kaip atsiskaitinėsime be grynųjų ir kortelių

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos ...

„Sodra“ įspėjo, kokie sutrikimai gali pasitaikyti

Vykdant planinius „Sodros“ sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai susiduria su kliūtimis pasinaudoti visomis paslaugomis. „Sodra“ įspėjo, kad kurį laiką tokia situacija dar tęsis. Darbų trukmė numatyta nuo gegužės 5 dienos ...

VMI suskaičiavo deklaracijų derlių – rekordiniai metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad šiemet gyventojai buvo aktyvesni nei bet kada anksčiau ir pareigingiau teikė deklaracijas. Dėkojame jiems. Iš viso gyventojai pateikė ...

Pasitikrinkite: uždaryta beveik pusė milijono sąskaitų

Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai ėmėsi aktyvių veiksmų ir per pusmetį uždarė daugiau nei ketvirtadalį visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Jie taip pat patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ...

Rado greitą ir paprastą būdą deklaruoti pajamas

Kartais gyventojų pajamų deklaravimo procesas bei kiti su mokesčiais susiję dalykai atrodo painūs ir suprantami tik pačių valstybinių įstaigų darbuotojams. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sukūrė programėlę „e.VMI“, kuri ...

Paaiškino, kodėl bankai renka papildomus duomenis

Klientai jau pastebėjo, kad bankai prašo jų užpildyti anketas su tam tikrais klausimais. Bet neretai vis dar kyla neaiškumų, kokiu tikslu to reikia. Lietuvos bankų asociacija atsako į dažniausiai užduodamus klientų klausimus. Kodėl ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas