Transporto verslas metų sandūroje

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Agnė Rutkauskaitė / CargoNEWS

2012-12-18 10:49

Skaičiuodami paskutines 2012-ųjų metų savaites, sudėliokime visus taškus ant „i“: kokie buvo metai sausumos transporto ir logistikos sektoriui bei, ko galima tikėtis iš ateinančiųjų 2013-ųjų metų.

 

Komplimentai transporto verslui

 

Įmonių riziką vertinančios kompanijos „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos nuomone, šiandien pelnytai galima sakyti įvairius komplimentus transporto verslo sektoriui. Didžiausią sektoriaus dalį sudaro krovininis kelių transportas, o pagal apimtis šiemet labiausiai augo ekspedijavimo veikla. Transporto verslas šiemet nusipelnė pagyrų jau vien dėl to, kad:

- buvo ir yra greičiausiai po krizės atsigavusi, stabiliausia auganti ekonomikos šaka;

- tik transporto dėka paslaugų eksportas viršija paslaugų importą;

- auga sukuriama BVP dalis (nuo 2012-ųjų šakiniai duomenys rodomi su kitomis šakomis);

- sausumos transportas yra viena labiausiai į atnaujinimą investuojančių ūkio šakų – įsigyjamų vilkikų ir puspriekabių kiekiai viršija prieškrizinius 2007-ųjų rekordus.

 

Augo pajamos ir darbuotojų skaičius

 

„Creditreform Lietuva“ duomenys atskleidžia, kad su nedideliais stabtelėjimais kelių transporto įmonėse išliko pajamų ir darbuotojų skaičiaus augimas. Jei 2011 metus palygintume su 2010-aisiais, matytume, kad pajamos išaugo dviejuose trečdaliuose stambių, vidutinių ir mažų įmonių (turinčių virš 1 mln. Lt pajamas) ir net daugiau nei pusė smulkesnių įmonių didino pardavimus. Šis augimas išliko ir šių metų I-ąjį pusmetį.

 

R. Trumpos teigimu, krizės išvakarėse (2008 m. II ketvirtį) pelningai dirbo 47% sausumos transporto įmonių, o 2012 m. II ketvirtį – net 74%. Pervežimų verslas yra mažiau koncentruotas nei kitos veiklos, tačiau nuo 2012 m. pradžios pastebimas įmonių stambėjimas – didesnė augančio pajamų „pyrago” dalis atitenka vidutinėms ir stambioms įmonėms. Vis tik koncentracija transporto versle skiraisi nuo vidaus rinkoje dirbančių įmonių. „Transporte didžiosios įmonės ne nustumia mažuosius „į kelkraštį“, o pralenkia lėčiau augančius,“ – sakė R. Trumpa. Anot jo, pervežimų versle mažesnių rinkos dalyvių dalis kol kas iš dalies traukėsi ir todėl, kad dalis mažų įmonių pasiekė vidutinių lygį, o kai kurios vidutinės įmonės tapo stambiomis.

 

Kelių transporte ir ekspedijavimo veikloje sulėtėjo naujų įmonių steigimasis. Prie to prisidėjo ir aukštesni įėjimo į rinką barjerai – ne kiekvienas gali įsigyti lizingo būdu naują transporto priemonę ar turėti apyvartinio kapitalo (tai svarbiau ekspeditoriams). Kalbėdamas apie transporto verslo išskirtinumą, R. Trumpa pastebi, kad kelių transporto verslas lieka išskirtinis ir tuo, kad čia mažesnę kredito riziką turi ne stambios, o vidutinio dydžio įmonės. Būtent tokios įmonės plėtrą dažniau finansuoja savomis, o ne lizingo lėšomis.

Straipsnio puslapiai:

- Agnė Rutkauskaitė

CargoNEWS

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas