Trapaus stabilumo sutiktuvės ir išlydėtuvės (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Ekonomika.lt

2011-12-27 11:08

 2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai. Labiausiai neramino viešieji finansai, ypač „Sodra“, kur niekaip nepavyko suvesti galų ir rasti sprendimų. Kova su šešėliu irgi susivedė tik į kasos aparatų įvedimą prekybai maistu dengtose turgavietėse, tad apie žadėtą milijardą į biudžetą per daug ir neįtikėjome. Tas milijardas kartu su kitais šešėliniais pinigais toliau sukasi Lietuvos rinkoje ir blogiausia turbūt būtų, jei Lietuvą paliktų net šešėlis.

Paskutinis metų ketvirtis privertė perrašyti 2011-tųjų ekonomikos metraštį. Buvusią sunkią, bet stabilią, būklę pakeitė tokia pati sunki, tik labai nestabili. Nuo spalio kas daugiau, kas mažiau sunerimę laukė sprendimų dėl Europos Sąjungos valstybių skolų ir euro. Nors Briuselis už pusantro tūkstančio kilometrų, tačiau ekonominis atstumas iki ES yra labai mažas. Vien lito susiejimas su euru reiškia, kad sprendimai dėl euro palies ir litų turėtojus. Stabilumo Europoje yra tik tiek, kiek joje yra nerangios biurokratijos, tačiau patys suprantame ir mokame tokio „stabilumo“ kainą.

Metus stipriai pagadino „Snoro“ reikalas. Tiek savo turiniu, tiek forma. Lig šiol kaip didžiausią krizės eigos skirtumą nuo Latvijos pabrėždavome Lietuvos bankų sistemos stabilumą. „Snoro“ nacionalizavimas ir bankroto procedūra – tik išoriškai sklandus ir neva nieko valstybei nekainuojantis apdraustųjų indėlių kompensavimas – sukrėtė žmones, įmones, viešuosius finansus. Visada galima gauti pamokų, pavyzdžiui, dėl indėlių draudimo sistemos, dėl pasaugos indėlių, dėl dalinių rezervų – todėl norisi palinkėti kitąmet šiuos klausimus spręsti. Tačiau bent jau kol kas vykdomi tragedijos pasekmių likvidavimo darbai, kurių kontekste labiausia neramina atnaujintos aktyvios Lietuvos banko atviros rinkos operacijos. Ar tik per šią sumaištį nebus atskiestas lito padengimas?

Metus vainikavo jau tradiciniu tapęs prieššventinis cirkas Seime, kur paskutinėmis metų dienomis buvo svarstomi net 10 iš 25 galiojančių mokesčių. Cirke traumas patiria artistai – Seimo cirke kuriamos traumos cirko žiūrovams. Šių metų derlius – Seime pakelti gamtos išteklių, žemės ir sunkiųjų transporto priemonių mokesčiai, įvestas laikmenų apmokestinimas ir nekilnojamojo turto mokestis gyventojams. Pastarasis vertas atidesnio teisininkų žvilgsnio, kadangi net plika akimi matyti, kaip apeidamas reikalavimus Seimas nustatė, kad mokestis galios jau nuo Naujųjų metų. Dar daugiau, jo tarifas didesnis nei tas, kurį komerciniam nekilnojamajam turtui taiko dauguma savivaldybių. Ir jis keliauja ne į savivaldybių, o į valstybės biudžetą, ir bus mokamas net mokestiniams metams nepasibaigus. Ir tai pirmas toks mokestis, iš kurio planuojama surinkti vos 17 mln. Tai – procedūriniai dalykai, papildantys esminį mokesčio trūkumą, – daugkartinį to paties turto, tų pačių seniau apmokestintų pajamų apmokestinimą.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas