Trapios BRICS šalių plytos

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Inga Sapronaitytė / Geopolitika

2013-04-02 15:00

BRICS šalys (angliškas akronimas Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir neseniai prisijungusios Pietų Afrikos Respublikos (PAR) valstybių grupei pavadinti) gamina penktadalį pasaulio BVP ir yra svarbios veikėjos savo regionuose, tačiau jų bandymai ekonominę galią paversti globalia politine jėga kol kas nesėkmingi. Ir vargu ar šios šalys su skirtingomis ekonomikomis, valdymo režimais bei socialinėmis ir kultūrinėmis aplinkybėmis galėtų bent artimoje ateityje sudaryti realią alternatyvą tarptautinėms Vakarų institucijoms. Neseniai įvykęs BRICS viršūnių susitikimas Durbane, PAR, tai tik patvirtino, o sulėtėjęs ekonominis tiek pasaulio apskritai, tiek ir BRICS šalių augimas atskleidė BRICS idėjos burbulo egzistavimą.

Ar BRICS yra blokas?

Nepaisant atskirų šalių pastangų ir ambicingų deklaracijų, BRICS valstybės nesudaro vieningo ekonominio, o tuo labiau – politinio bloko. Skambų terminą BRIC (anglų kalba „brick“ reiškia plytą) 2001 metais nukalė investicinio banko „Goldman Sachs“ ekonomistas Jimas O‘Neilas, siekdamas palengvinti naujų investicinių priemonių populiarinimą kylančiose šalyse. Naujasis akronimas taip pat pasirodė parankus sparčiai ekonomiškai augančių šalių vyriausybėms, siekiančioms svaresnio globalaus vaidmens. 2009 metais įvyko pirmas BRIC šalių lyderių susitikimas, jame buvo pasisakoma už tarptautinių finansinių institucijų reformą, suteikiančią didesnę sprendimo teisę besivystančioms šalims. 2011 metais prie keturių šalių prisijungė penktoji, Pietų Afrikos Respublika, nors vargu ar galima ją pavadinti viena iš sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų. Tai buvo aiškus politinis žingsnis, siekiantis sustiprinti BRICS – kaip alternatyvaus dominuojančioms Vakarų šalims bloko – įvaizdį.

Nereikia atidžios analizės BRICS valstybių panašumams atskleisti, nes jų paprasčiausiai nėra. Vienintelis jas vienijantis dalykas yra spartus ekonominis augimas (šiuo metu sparčiai lėtėjantis) ir visiškai pateisinamas noras vaidinti svarbesnį vaidmenį globaliuose reikaluose. Pagrindiniai ekonominiai ir politiniai indikatoriai rodo didžiulius BRICS valstybių skirtumus – tiek pagal populiacijos dydį, tiek pagal ekonomikos struktūras ar jas valdančius politinius režimus.

Lentelės duomenys paimti iš 2011 metų The Centre for European Studies, Economist Intelligence Unit ir Tarptautinio valiutos fondo informacinių leidinių.

Nenuostabu, kad tokios skirtingos šalys, esančios atskiruose geografiniuose regionuose, sunkiai susitaria dėl bendrų tikslų, o ką jau kalbėti apie jų įgyvendinimą. Vidinės takoskyros atsiskleidė ir paskutiniame vadovų susitikime Durbane: BRICS lyderiai nesugebėjo nuspręsti dėl vieno svarbiausių susitikimo klausimų – tarptautinio Plėtros banko steigimo.

Straipsnio puslapiai:

- Inga Sapronaitytė

Geopolitika

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas