Trečdalis Lietuvos rinkos – šešėlyje (4)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Evelina Povilaitytė / Ekonomika.lt

2012-09-13 11:28

Šiemet spirituotų, stipriųjų gėrimų rinkoje nelegalios prekės sudaro 36 proc., cigarečių – 29 proc., kuro – apie 18 proc., skaičiuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Šešėlinė ekonomika Lietuvoje šiuo metu siekia apie 26 proc. rinkos, todėl esame 4 vietoje Europoje pagal jos mastą.

Anot LLRI vyresniojo eksperto Vytauto Žukausko, 2010-2012 metais šešėlinės ekonomikos augimo lygis stabtelėjo, tačiau mažėjimo tendencijų taip pat nėra įžvelgiama.

„Didžiausią šešėlinės ekonomikos dalį sudaro kontrabanda, o pagrindinė priežastis yra reguliavimų ir mokesčių lygis. Didesni mokesčiai visuomet reiškia mažesnį prekių įperkamumą", - tvirtina jis.

Šešėlinė ekonomika taip pat priklauso nuo šalies ekonominės padėties, pajamų lygio. Pavyzdžiui, Lietuvoje akcizas nėra didžiausias ES, tačiau lyginant Europos Sąjungos (ES) šalis, sunkiausiai akcizinės prekės įperkamos Bulgarijoje, Lietuvoje bei Rumunijoje. Šiose šalyse akcizinių prekių krepšeliui (vienam cigarečių pakeliui, 1 litrui degtinės ir 1 litrui benzino) gyventojai išleidžia apie 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.“

Kitu šešėlinę ekonomiką skatinančių veiksniu V. Žukauskas įvardija žmonių toleranciją šešėlinei ekonomikai. Naujausių tyrimų duomenimis, 61 proc. gyventojų pateisina arba yra linkę pateisinti šešėlinę ekonomiką. Taip pat nustatyta, kad 4 iš 10 ūkio vienetų šiemet vykdė veiklą „šešėlyje“.

„Lietuvos atveju svarbios ir kaimyninių šalių kainos. Pavyzdžiui, pakelis cigarečių Lietuvoje kainuoja 7,77 lito, Kaliningrado srityje – 2,07 lito, o Baltarusijoje vos 1 litą“, - pasakoja V. Žukauskas.

Siūlo mažinti mokesčius

Jis pastebi, kad cigarečių rinkoje daugiausia perkamos nelegaliai atgabentos cigaretės, mažiau – padirbtos cigaretės. Tendencija mažėja nuo 2010 metų pabaigos. Taip pat pasikeitė nelegalių cigarečių kilmė: anksčiau jos buvo vežamos iš Rusijos, dabar du trečdaliai cigarečių atvežama iš Baltarusijos.

Atlikęs apklausą, LLRI nustatė, kad daugiausia rinkoje suvartojama nelegalių stipriųjų alkoholinių gėrimų - 36 proc. Alaus ir vyno rinkoje tokių yra apie 4-5 proc.

„Didžioji dalis alkoholinių gėrimų šešėlinės ekonomikos susideda iš kontrabandos, denatūruoto spirito bei falsifikatų, taip pat nelegalių namų ūkio produktų. Yra ir kitas segmentas – kosmetiniai gaminiai, naudojami ne pagal paskirtį. Jis Lietuvoje sudaro 7 proc.“, - pasakoja V. Žukauskas.

Daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustų seniūnų tvirtina, kad jų seniūnijoje galima įsigyti nelegalių alkoholinių gėrimų. O gyventojai visiškai arba linkę pateisinti tokių gėrimų vartojimą – tokių yra apie 33 proc.

LLRI skaičiuoja, kad dėl nelegalios kuro rinkos Lietuvoje per 2012-uosius į valstybės biudžetą buvo nesumokėta apie 160 mln. litų akcizo mokesčio. Šešėlinė ekonomika degalų rinkoje sudaro apie 18 proc.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas