Trys raidės, vertos milijono

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-11-21 15:50

Stiprų rėžį palikusi finansų krizė neleidžia pamiršti ne tik savo, bet ir kaimynų problemų. Tarptautinio valiutos fondo paskola, devalvacijos ir bankroto grėsmė – Latvijos kasdienybė 2009-aisiais. Tačiau degantis kaimyno tvartas rinkų neišgąsdino, ir latviai dabar skolinasi pigiau.

Finansų rinkų klaidumas nesunkiai gali sugluminti ne tik populistų mylimą „paprastą žmogų“, bet ir visko mačiusius ekspertus. Šią vasarą pasaulį apskriejo žinia, kad, programišiams įsilaužus į naujienų agentūros „Reuters“ paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“ ir paskelbus apie pasikėsinimą nužudyti JAV prezidentą Baracką Obamą, finansų rinkų indeksai kaipmat puolė žemyn ir buvo patirta net 140 mlrd. JAV dolerių (357 mlrd. litų) nuostolių.

Nors nuostoliai buvo likviduoti, o prezidentas liko saugus, tokie įvykiai leidžia geriau suprasti, kodėl investiciniuose bankuose, rizikos valdymo fonduose ir kredito reitingų agentūrose dirba geriausi Harvardo, Jeilio ar Oksfordo universitetų matematinės analizės studentai.

Panašus nesupratimo jausmas apima pažvelgus į Baltijos šalių kredito reitingus. Vienu mažiausių deficitų Europoje besididžiuojanti Estija geru reitingu nė kiek nestebina, o prieš kelerius metus ant bankroto ribos balansavusios Latvijos stovi vienu laipteliu aukščiau už Lietuvą ir verčia susimąstyti, ką darome ne taip.

Drąsiausi moka daugiausia

Kredito reitingų pasaulyje apstu, tačiau dažniausiai remiamasi vadinamojo didžiojo trejeto, užimančio 95 proc. pasaulio rinkos, nuomone. Trys didžiausios agentūros, „Standard & Poor’s”, „Fitch Group“ ir „Moddy‘s“, nuolat vertina makroekonominę valstybių situaciją ir suteikia šioms reitingus.

Žinoma, šie reitingai sudaromi ne šiaip sau – kreditoriai, svarstantys skolinti vienai ar kitai valstybei, pasižiūri į kredito reitingą ir gali vertinti valstybės galimybes grąžinti skolas. Kuo prastesnis reitingas, tuo brangesnė paskola – remiamasi logika „jei jau skolinti rizikingai, tai bent iš to uždirbti“.

Dėl to Graikija, norėdama pasiskolinti, įsipareigoja mokėti daugiau nei 10 proc. siekiančias palūkanas, o Vokietija – vos 1,89 proc. Europos centrinio banko duomenimis, Lietuva už skolą šiuo metu vidutiniškai moka 3,8 proc. dydžio palūkanas, o Latvija – 3,4 proc.

Nors skirtumas nėra labai didelis, sausį Latvijai įsivedus eurą, šis santykis pasistūmės šiaurinės Lietuvos kaimynės naudai. Skeptikai galėtų išjuokti vos 0,4 proc. siekiantį skirtumą, tačiau valstybių poreikiai milžiniški, o tai puikiai atspindi ir ateities sąskaita gaunamos pinigų sumos.

Jei Latvija ir Lietuva norėtų skolintis milijardą eurų, pirmajai palūkanoms reikėtų skirti 34 mln. eurų, o Lietuvai – 38 mln. eurų. Tai yra 4 mln. eurų papildomų pajamų latviams, jų verslui, gyventojams ir ekonomikai. Būtent todėl kredito reitingo svarba šalies gerovei yra milžiniška.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas