Trys žingsniai gelbėjant euro zoną


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2010-12-10 13:41

Reikalinga žengti tris žingsnius, norint išgelbėti eurą ir greičiausiai visą Europos Sąjungą (ES) nuo valstybių nemokumo ir bankų žlugimo paskatintos sparčiai artėjančios griūties, rašo „The Wall Street Journal“.

Pirma, likvidumo fondai, kurie teikia laikiną finansinę paramą pažeidžiamoms valstybėms, turi būti padidinti iki 2 trln. eurų, iš kurių bent pusė turėtų būti skirta netrukus. Dabartinius likvidumo fondus sudaro 860 mlrd. eurų.

Tai padėtų Graikijai, Airijai ir Portugalijai įveikti sunkumus iki 2013 metų vidurio, kuomet esami likvidumo fonai bus pakeisti ilgalaikiu krizių sprendimo mechanizmu. Vis dėlto, to gali nepakakti norint pilnai patenkinti Ispanijos finansinius poreikius. Jų taip pat pritrūktų siekiant paremti tokias valstybes kaip Italija, Belgija ar Prancūzija.

Euro zonos valstybės narės ir netgi visa ES negali staiga iš kažkur pasiūlyti 1 trln. eurų. Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) taip pat negali dalyvauti jokioje išankstinio finansavimo veikloje. Taigi, lieka tik du galimi finansavimo šaltiniai. Pirmasis yra ne ES valstybių turto fonai, o antrasis yra Europos Centrinis Bankas (ECB). Turint omenyje, kad pirmasis pasirinkimas nebūtų politiškai patrauklus, lieka tik ECB pasirinkimas.

Iš esmės, ECB galėtų suteikti 1 trln. eurų tiesiogiai toms valstybėms, kurioms jų reikia, padidindamos savo valstybinių skolų išpirkimo apimtis. Tam neprireiktų padidinti monetarinės bazės, nes ECB gali praplėsti nemonetarines skolas, tokias kaip terminuoti depozitai ar išleisdamas ECB sąskaitas bei obligacijas.

Vis tik, sukurti daugiau likvidumo nepakaks norint išgelbėti Europą. Airijos ir Ispanijos įsiskolinimo krizės kartu yra ir fiskalinio nenuoseklumo ir bankų nemokumo krizė. Valstybėse reikia įgyvendinti reikšmingas struktūrines ir fiskalines reformas.

Šiuo metu euro zonoje nėra specialaus nemokumo režimo, kuris leidžia bankams ir toliau vykdyti savo sistemines funkcijas tuo pat metu, kai yra restruktūrizuojamos jų sąskaitos. Taigi, antrasis žingsnis, norint išspręsti Europos bankų problemas, būtų amerikietiškojo bankų rezoliucijos režimo modelio pritaikymas.

Galiausiai, reikalingas naujas mechanizmas valstybių nemokumo problemos sprendimui. Bendra našta turėtų pasidalinti ne tik kreditoriai, tačiau ir mokesčių mokėtojai bei vyriausybės programų paramos gavėjai.

Be šių priemonių yra sunku tikėtis, kad euras ir ES išgyvens ilgiau nei 2011 metai. Iki šiol sąjungą kartu palaikanti politinė jungtis gali greitai subyrėti jei prasidės nesulaikomi ir nereikalingi valstybių įsipareigojimų nevykdymai.

Sprendimai yra techniškai paprasti, tačiau sudėtingi politiškai. Tai galima matyti ECB ir euro zonos finansų vadovų įsitraukime į viščiuko žaidimą. Belieka tikėtis, kad mūsų lyderiai gali atlikti šį darbą. 

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas