„Turbo“ mygtukas, arba dekada ES


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-05-01 09:30

Cepelinų Briuselio centrinėje aikštėje šiandien nusipirkti neįmanoma. Tačiau priekaištauti dėl to galime tik reklamų kūrėjams, nes per dekadą Europos Sąjungoje pasiekėme daugiau.

Reklamos klipe, raginusiame referendume pasisakyti už stojimą į ES, buvo vaizduojami du guvūs jaunuoliai, pardavinėjantys cepelinus išsinešti. Pardavimo kioskelis stovėjo vienoje iš centrinių Vakarų Europos miesto aikščių, o pritrūkus spirgučių jų iš Lietuvos buvo atsiųsta visa cisterna.

Toks scenarijus būtų patikęs ir tautininkams, kurie kartais puse lūpų užsimena apie išstojimą iš ES ar bent jau apribotas mūsų galias. Žinoma, naivu tikėtis, kad cepelinais bus pradėta prekiauti greitojo maisto rinkoje, tačiau ne todėl, kad niekas nieko dėl to nepadarė, o dėl to, kad darėme daug, bet kitur. Šiandien nemažai makroekonominių rodiklių rodo, kad mūsų šalis vystėsi sparčiausiai visoje ES.

Galime girtis vienu greičiausių interneto ryšių pasaulyje, jau panacėja pagyrūnams tapusiais lietuviškais lazeriais ir milijonus pritraukiančiais vadinamaisiais startuoliais. Jokiais būdais negalime nuvertinti savo specialistų, tačiau be atviro kapitalo ir žmonių judėjimo bei priėjimo prie vienos svarbiausių rinkų pasaulyje šiandien pasidžiaugti negalėtume.

Iki 2013 metų Lietuva iš ES sulaukė 42 mlrd. litų paramos. Bent šiek tiek tai pajuto visi gyventojai: nuo nauja technika žemę dirbančių ūkininkų iki raudono asfalto dviračių takais važinėjančių elektrėniškių.

Tiesa, atviros sienos į turtingesnes šalis į rekordines aukštumas pakėlė emigracijos lygį. Vieni kalba apie netrukus Lietuvos laukiantį krachą, kiti – apie buvusio premjero Andriaus Kubiliaus į Rytų Londoną „išvarytą“ jaunimą. Šaltakraujiškai žiūrint, taip buvo sumažinta įtampa darbo rinkoje ir atsirado laisvų darbo vietų likusiesiems Lietuvoje. Giminaičiams siunčiami svarai stipriai prisideda prie regionų ekonomikos, o prieš šventes grįžtantys emigrantai yra vieni laukiamiausių privačių medicinos įstaigų, odontologijos kabinetų ir grožio salonų klientų.

Yra grįžusiųjų, dar bus grįžtančiųjų, todėl vyksta protų ir darbo cirkuliacija, o ne nutekėjimas. Svarbiausia, kad šie žmonės grįžta su idėjomis, kurias su žiupsneliu drąsos galima pritaikyti Lietuvos ekonomikoje. O kas gali būti drąsesnis už viską metusį ir grįžusį emigrantą?

Lietuva – viena sėkmingiausiai su ekonomikos krize susitvarkiusių šalių, tačiau džiaugtis dar nereikia. Jei neišspręstos socialinės atskirties ir vieno mažiausių atlyginimų Europoje problemos dabar atrodo sudėtingos, neišvengiamai teks susidurti su dar rimtesne.

2020 metais baigiasi ES strateginių fondų parama Lietuvai. Šiandien reikia ieškoti būdų, kaip efektyviai išnaudoti šią galimybę, o ne vadovautis „ai, parašysiu kokį projektėlį“ mentalitetu. Jau dabar turime pratintis tapti brandžia Europos šalimi, ieškančia galimybių tvariai plėtrai, o ne gudraujančia ir kertančia kampus.

- Redakcijos skiltis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas