Turkija – trapi kandidatė į trapaus regiono lyderes

(Puslapis 1 iš 4)


AFP/SCANPIX nuotr.

Arūnas Spraunius / Geopolitika

2012-01-20 10:28

Sausio pradžioje pasaulio žiniasklaida šykščiai užsiminė, kad teismas Stambule pratęsė turkų atsargos generolo Ilkero Bashbuto suėmimą: jis kaltinamas rengęs sąmokslą ir siekęs nuversti premjero Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę. I. Bashbutas – aukščiausio rango kariškis vadinamojoje „Ergenekono“ byloje, kurioje įtariamieji skaičiuojami šimtais. Turkijoje, kur kariškiai nuo Kemalio Atatiurko laikų buvo vienas svarbiausių valstybę stabilizuojančių faktorių, lygia greta visą dvidešimtą amžių sklandė sąmokslo dvasia, periodiškai įgydavusi realaus perversmo pavidalą. Tiesa, naujasis šimtmetis šalyje prasidėjo palyginti ramiai.

Kita vertus, tai valstybė, kuri ir naujausioje istorijoje juda į priekį labai trapaus stabilumo sąlygomis. Metų pradžioje Ankara pažadėjo išmokėti kompensacijas šeimoms 35 taikių gyventojų, kurie žuvo, kai turkų kariškiai atakavo kurdų separatistus pasienyje su Iraku. Žuvusieji pasirodė esą ne smogikai, o kontrabandininkai iš vietos kurdų bendruomenės. Kai Damaskas uždarė savo sieną turkiškų prekių judėjimui, vienintelis turkų eksporto kelias į Artimuosius Rytus eina per saugumu nepasižymintį pietų Iraką. Situacija neaiški, kol kas nėra tikra, kad Irakas nesubyrės. Turkų politologo Mensuro Akgiuno nuomone, jei taip nutiktų, Ankarai neliktų nieko kito, kaip pripažinti Irako šiaurėje atsirasiantį Kurdistaną, nors pastarųjų dešimtmečių turkų ir kurdų istorijoje kruvinų puslapių netrūko. Turkų politologo manymu, kurdai pasistengtų išsaugoti stabilumą ir nesivelti, jei prasidėtų karinė šiitų ir sunitų konflikto fazė.

Metų pradžioje Turkija perspėjo apie galimą religinį šaltąjį karą Artimuosiuose Rytuose. Apie tai prieš išvykdamas su vizitu į Iraną valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai užsiminė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu. Pono A. Davutoglu teigimu, įtampa tarp sunitų ir šiitų kelia pavojų visam regionui, karo padariniai būtų juntami ne vieną dešimtmetį. Ministras pareiškė, kad tai bus svarbiausia žinia, kurią jis perduos Teheranui.

Vaizdžiai kalbant, šiitiškas Iranas ir Saudo Arabijos vadovaujamos Persų įlankos sunitiškos valstybės nepasidalija Bahreino, kuriame gyventojų daugumą (ypač naftinguose rajonuose) sudaro šiitai, o valdo sunitų mažuma. Teheranas veikiausiai jaučia pagundą surengti Bahreino Karalystėje savą musulmoniško „pavasario“ versiją. Sena šiitų ir sunitų priešprieša dėl politinio dominavimo musulmonų pasaulyje, gal net dėl to pasaulio vienytojo regalijų. Persai ir arabai turi ir teritorinių nesutarimų: ginčijasi dėl trijų salų strategiškai svarbioje vietoje netoli išėjimo iš Ormūzo sąsiaurio. Nors ginčas neišspręstas, Iranas laiko ten karines pajėgas ir reguliariai rengia prie salų įvairių kariuomenės rūšių pratybas.

Straipsnio puslapiai:

- Arūnas Spraunius

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas