Turkijos vieškelis į ES

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Viktor Denisenko / Geopolitika

2013-04-17 09:02

Balandžio pradžioje įvykęs Turkijos prezidento Abdullah Gülo ir gausios jį lydinčios delegacijos vizitas į Lietuvą turėjo svarbią reikšmę ne tik dvišalių santykių, bet ir artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje kontekste. Vilnius šiandien dairosi tam tikrų temų, kurios galėtų tapti svarbiausiais artėjančio Lietuvos pirmininkavimo akcentais. Turkija ir jos narystės Europos Sąjungoje siekis gali tapti vienu iš tokių akcentų.

Lietuva jau yra išreiškusi savo aiškią poziciją dėl Turkijos narystės ES. Prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino A. Gülą, kad Lietuva tvirtai remia Turkijos integracijos į Europos Sąjungą siekį. Turkijos prezidento vizito metu taip pat buvo akcentuojama, kad vienas iš strateginių Lietuvos pirmininkavimo ES tikslų gali būti „suteikti naują impulsą įšaldytam derybų tarp Turkijos ir ES procesui“.

Žinoma, galima paklausti – ar verta kelti tokį tikslą? Vien Lietuvos paramos Turkijai akivaizdžiai nepakaks, kad šios valstybės narystė Europos Sąjungoje jau artimiausiu metu taptų realybe. Kad tai suprastum, užtenka bent trumpai apžvelgti Turkijos ir ES santykių istoriją.

Turkija jau gana ilgai stūkso ant Europos Sąjungos slenksčio. Šalies kandidatės statusas Turkijai buvo suteiktas dar 1999 metais gruodžio mėnesį Helsinkyje vykusiame ES forume. Aktyvias derybas dėl narystės Ankara pradėjo 2005 metais, tačiau jos iš pat pradžių nepasižymėjo didele pažanga.

Galima teigti, jog Turkija pati nepakankamai stengiasi, kad jos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje būtų sėkmingos, tačiau reikia paminėti, jog ir pačioje ES nėra tvirto sutarimo dėl galimos Turkijos narystės. Kai kurios valstybės tiesiog nenorėtų matyti Turkijos susivienijusios Europos sudėtyje.

Integracijos į Europos Sąjungą kelyje pagalius į ratus Turkijai kiša Kipro problema. Graikiška šios salos dalis (Kipro Respublika) tapo ES nare 2004 metais. Reikia paminėti, jog buvo nagrinėjamas variantas, kad Kipras galėtų susivienyti ir tapti Europos Sąjungos nariu kartu su Turkijos kontroliuojama salos dalimi, tačiau prieš tai pasisakė Kipro Respublikos gyventojai. Verta priminti, kad šiaurinė salos dalis nuo 1974 metų yra okupuota Turkijos. Toje teritorijoje yra įkurta nepripažinta Šiaurės Kipro Turkų Respublika. Svarbu paminėti ir tai, kad Turkija neturi diplomatinių santykių su graikiška Kipro administracija, kas irgi apsunkina jos derybas su Europos Sąjunga.

Tarp šalių, kurios linkusios neskubėti suteikti Turkijai narystę Europos Sąjungoje, taip pat yra minimos Prancūzija ir Vokietija. Aiškiu Turkijos narystės ES priešininku buvo kadenciją praėjusiais metais baigęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy. Galima teigti, kad jis apskritai pasižymėjo įtariu požiūriu į naujas ES valstybes ir jų gyventojus.

Tačiau šiandien pasipriešinimas Turkijos narystei Europos Sąjungoje mažėja. Naujoji valdžia Paryžiuje yra linkusi peržiūrėti ankstesnę Prancūzijos politiką Turkijos atžvilgiu, tačiau dar nėra jokių garantijų, kad taip ir bus padaryta. Galima numanyti, kad Prancūzijos pozicijai įtaką daro ir gausi armėnų bendruomenė, gyvenanti šioje šalyje (Turkija iki šiol nepripažįsta 1915 ir vėlesniais metais vykdžiusi armėnų genocidą).

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas