Turto prievartavimas Japonijoje, arba šalies suklestėjimo istorija (2)

Nusikelkime į XX a. vidurio Japoniją, kuri po antrojo pasaulinio karo atrodė kaip uždaras pasaulis (didžiulės propogandos iš JAV dėka). Eksportas ir importas, nekalbant apie turizmą šioje šalyje, buvo tabu ir kone nepasiekiami dalykai.

Tų pačių JAV dėka didžioji Japonijos dalis atrodė lyg sugriuvusi kortų kaladė. Daugiau kaip du trečdaliai šalies miestų virto griuvėsiais po Amerikos oro laivyno atakų.

Japonija per kelis praeito amžiaus dešimtmečius iš uždaros, mažai kam pažįstamos valstybės tapo tikra ekonomine, industrine ir politine galiūne. Šios šalies įvaizdis pasauliečių akyse pasikeitė kardinaliai.

Daugelyje Japonijos miestų atstatymo darbai vyko neįtikėtinais tempais. Didžiulias griūvėsių krūvas keitė novatoriški ir modernūs namai, prekybos ir verslo centrai.

Kaip, tokia karo nualinta šalis, per kelis dešimtmečius iš kone embargo užsklanda apklotos valstybės tapo viena iš pasaulio galiūnių ir sugebėjo atkurti visa savo infrastruktūra?

Betono ir metalo kakofonija

Norint rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia reikia pakeliauti „Shinkansen“, traukiniu – kulka. Važiuodamas šiuo didingu inžinerijos laimėjimu iš Tokijo į vakarus pro langus matai betono ir metalo kakofoniją, besitesiančią šimtus mylių.

Japonų statybininkai kažkaip įsigudrino įsprausti namus ir daugiabučius į neįtikėtinai mažus žemės plotelius ir apgaubia juos pasibaisėtinai tankiu, raizgiu elektros kabelių tinklu. To pasekoje, beveik neįmanoma nustatyti kur baigiasi vienas ir kur prasideda kitas miestai.

Norint suprasti neįmanomus statybos mastus Japonijoje puikiai padeda vienas stulbinantis faktas – teritorija nuo Tokijo iki Kobės/Osakos aglomeracijos yra tankiausiai apgyventa teritorija pasaulyje: vienoje kvadratinėje mylioje čia susispiečia 2500 žmonių.

„Baburu“ apgaubia Japoniją

Statybų bumas Japonijoje pasiekė apogėjų XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje, per vadinamąjį „baburu“ – „burbulą“. Kaip bebūtų keista „burbalą“ įtakojo ne Japonijos viduje vykstantis procesai, o kitoje Ramiojo vandenyno pusėje esančios šalies – JAV – politikai.

Japonija tiesiog užtvindydavo JAV rinką pigiu importu. Viena iš pagrindinų Amerikos pramonės šakų – automobilių pramonė, susidūrė su rimtomis problemomis, nes nepajėgė konkuruoti su pigesnėmis ir patikimesnėmis transporto priemonėmis iš Japonijos.

Taip pat jenos kursas dolerio atžvilgiu buvo labai žemas. Tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reganas primygtinai pareikalavo, kad Tokijas imtųsi kokių nors priemonių savo valiutos kursui pakoreguoti. Japonams atėjo sunkūs laikai.

Tokiją papiktino primygtiniai reikalavimai dėl jenos kurso koregavimų bei vidaus rinkos importui atvėrimo, tačiau JAV pagrasino kitomis priemonėmis, kurios dar labiau galėjo pakenkti japonų interesams. Japonijos valdžiai nieko kito neliko, kaip tik sutikti su JAV reikalavimais.

• >
• 1
• 2
• 3
• >