TVF misijos Lietuvoje vadovė: progresas reikalauja investicijų

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-02-18 18:00

Lietuva turi galimybių išlaikyti ekonomikos augimo tempą, bet pasiektas konkurencingumas turi būti paremtas investicijomis į vidaus rinką, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack.

Kokį bendrą įspūdį paliko Lietuvos ekonominė padėtis po paskutinės TVF misijos? Kokius išskirtumėte mūsų šalies privalumus, trūkumus, pavojus ateityje?

Mūsų manymu, per pastaruosius kelerius metus buvo pasiektas milžiniškas progresas. Buvo bandoma iš naujo viską subalansuoti: einamosios sąskaitos deficitas žymiai krito, kartu sumažėjo silpnų vietų, buvo sumažintas fiskalinis deficitas, daugelyje ekonomikos sektorių mažėjo įsiskolinimai. Šie teigiami ženklai rodo, kad ekonomika yra kur kas geresnėje padėtyje nei prieš kelerius metus.

Tikimės, kad atsigavimas tęsis, o BVP augimas 2013-aisiais sieks 3 proc. Toks kilimas pakankamai stiprus, palyginti su kitomis regiono valstybėmis.

Galima išskirti dvi rizikų rūšis: vidines ir išorines. Augimas Europoje lėtėja ir tai kelia išorinę grėsmę jūsų eksportui. Šiuo metu lėtėjimo neprognozuojame Rusijoje, bet ši rizika išlieka. Ekonomikos sulėtėjimas šioje valstybėje turėtų neigiamos įtakos Lietuvos eksportui.

Mūsų prognozės remiasi prielaida, kad didės investicijos į vidaus rinką. Jei šios nebus įgyvendintos, Lietuvos ekonomikos augimas gali būti mažesnis, nei prognozuojama.

Kokių veiksmų patartumėte imtis, kad šios rizikos būtų sumažintos?

Pagrindinė mūsų žinia – buvo labai daug pasiekta, bet Lietuva dar neišsipainiojo iš visų sunkumų.

Kalbant apie fiskalinę politiką, buvo įdėta daug pastangų, bet valstybės skola vis dar šiek tiek auga. Norėtumėme, kad biudžeto deficitas būtų dar labiau sumažintas. Kodėl tai svarbu? Lietuva yra pasirašiusi valiutų tarybos susitarimą ir tai reiškia, kad negalite naudoti monetarinės politikos kaip įrankio ekonomikai skatinti. Esate kur kas labiau priklausomi nuo fiskalinės politikos.

Kita priežastis: Lietuva – nedidelė ir atvira ekonomika, smarkiai priklausanti nuo importo ir eksporto. Tai reiškia, kad šalis pažeidžiama dėl išorinių sukrėtimų.

Tikime, kad šiais metais pavyks pasiekti užsibrėžtą 2,5 proc. nuo BVP biudžeto deficitą. Ateityje norėtumėme matyti tolygų fiskalinį suderinimą mažinant deficitą ir užtikrinant skolos mažėjimą. Šiuo atveju, ateityje dėl įprasto verslo ciklo sulėtėjus ekonomikai, Vyriausybė galėtų pasinaudoti fiskaline politika ir susilpninti šį nuosmukį.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas