Tvisto žingsniu

(Puslapis 1 iš 2)


Nauris Treigys / Ekonomika.lt

2011-10-07 11:34

Galbūt teisus ekonomikos guru Nourielis Roubini, sakydamas, kad norint išvengti dar vienos didelės recesijos bangos vienos šalys turi griebtis griežtų taupymo priemonių, kitos – didinti valstybės išlaidas. Remiantis ekonomikos mokslo teorija, tai logiška išeitis pasaulio bendruomenei.

Logiška tai, kad periferinės Europos valstybės, o ir visos kitos, kamuojamos tų pačių problemų, turi (jos tai ir daro) imtis griežtų priemonių deficitui (kartu ir skoloms) mažinti. Tai reiškia, kad tokios valstybės savo veiksmais neskatins verslų, neįlies pinigų į rinką.

Valstybei neskatinant išsikapstyti iš dabartinės krizės padarinių bus labai sunku. Todėl N. Roubini ragina valstybes, kurios neturi PIIGS šalims būdingų problemų, įsikinkyti pasaulinį ekonomikos vežimą ir tempti, kol šis nenuriedėjo į bedugnę.

Taip sako ekonomikos mokslas ir N. Roubini. Amen!

Štai Švedija, turėdama perteklinį biudžetą, nesirengia išlaidauti. Ji taip pat planuoja taupyti ir mažinti išlaidas. Švedijos mokesčių mokėtojams tai gal gera žinia, pačiam N.Roubini tai – galvos skausmas. Kaip Graikijos buvimas euro zonoje – jam tikras košmaras. Gali būti, kad tam tikrukampu žiūrint, drachma yra ne tokia jau bloga išeitis Graikijai. Bet ar tai nevirs košmaru likusioms Europos Sąjungos šalims?

Palikime ekonomistams apie tai pasiginčyti. Dabar politikai skelbia turintys sprendimus Europos problemoms spręsti. Patikėsime jais ir palauksime rezultatų. Gal kokiam gudriam ekonomistui pavyks visa tai apvilkti teoriniu modeliu ir gauti Nobelio premiją?

Nusiteikime optimistiškai (tarsi mes kada nors buvome nusiteikę kitaip) ir palaukime, kol politikai ir ekonomistai ims ir susitars visais klausimais. Dieve, kiek ilgai teks laukti!.. Bet mes kantrūs.

Didelėms valstybėms, didelėms ekonomikoms kiek paprasčiau spręsti problemas. Jos savo arsenaluose turi pakankamai priemonių pinigų srautams nukreipti, užsukti ar atsukti atitinkamus čiaupus. Ir joks Briuselis nepasakys „niu-niu“ ...

Reikia pastebėti, kad JAV nusiteikusios romantiškai bei optimistiškai ir savo gelbėjimosi priemonėms net pavadinimus teikia. Neseniai buvo QE1, QE2 (visai kaip nusileidimo Mėnulyje modulių pavadinimai, ar ne?). Dabar kur kas romantiškesnis pavadinimas – operacija „Twist“. Skamba labai gražiai. Manysime, kad rezultatas taip pat bus toks pats linksmas. Juk kalbama apie 400 mlrd. JAV dolerių.

Tik va ta semantika koją pakiša. Tvistas anglų kalba dar reiškia ir suktybę, sukčiavimą. Noromis nenoromis prisimename klasikinę komediją „Operacija „Y“: „Mes nieko nevogsime, viskas iki mūsų pavogta...“

Straipsnio puslapiai:

- Nauris Treigys

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas