Tvisto žingsniu

(Puslapis 1 iš 2)


Nauris Treigys / Ekonomika.lt

2011-10-07 11:34

Galbūt teisus ekonomikos guru Nourielis Roubini, sakydamas, kad norint išvengti dar vienos didelės recesijos bangos vienos šalys turi griebtis griežtų taupymo priemonių, kitos – didinti valstybės išlaidas. Remiantis ekonomikos mokslo teorija, tai logiška išeitis pasaulio bendruomenei.

Logiška tai, kad periferinės Europos valstybės, o ir visos kitos, kamuojamos tų pačių problemų, turi (jos tai ir daro) imtis griežtų priemonių deficitui (kartu ir skoloms) mažinti. Tai reiškia, kad tokios valstybės savo veiksmais neskatins verslų, neįlies pinigų į rinką.

Valstybei neskatinant išsikapstyti iš dabartinės krizės padarinių bus labai sunku. Todėl N. Roubini ragina valstybes, kurios neturi PIIGS šalims būdingų problemų, įsikinkyti pasaulinį ekonomikos vežimą ir tempti, kol šis nenuriedėjo į bedugnę.

Taip sako ekonomikos mokslas ir N. Roubini. Amen!

Štai Švedija, turėdama perteklinį biudžetą, nesirengia išlaidauti. Ji taip pat planuoja taupyti ir mažinti išlaidas. Švedijos mokesčių mokėtojams tai gal gera žinia, pačiam N.Roubini tai – galvos skausmas. Kaip Graikijos buvimas euro zonoje – jam tikras košmaras. Gali būti, kad tam tikrukampu žiūrint, drachma yra ne tokia jau bloga išeitis Graikijai. Bet ar tai nevirs košmaru likusioms Europos Sąjungos šalims?

Palikime ekonomistams apie tai pasiginčyti. Dabar politikai skelbia turintys sprendimus Europos problemoms spręsti. Patikėsime jais ir palauksime rezultatų. Gal kokiam gudriam ekonomistui pavyks visa tai apvilkti teoriniu modeliu ir gauti Nobelio premiją?

Nusiteikime optimistiškai (tarsi mes kada nors buvome nusiteikę kitaip) ir palaukime, kol politikai ir ekonomistai ims ir susitars visais klausimais. Dieve, kiek ilgai teks laukti!.. Bet mes kantrūs.

Didelėms valstybėms, didelėms ekonomikoms kiek paprasčiau spręsti problemas. Jos savo arsenaluose turi pakankamai priemonių pinigų srautams nukreipti, užsukti ar atsukti atitinkamus čiaupus. Ir joks Briuselis nepasakys „niu-niu“ ...

Reikia pastebėti, kad JAV nusiteikusios romantiškai bei optimistiškai ir savo gelbėjimosi priemonėms net pavadinimus teikia. Neseniai buvo QE1, QE2 (visai kaip nusileidimo Mėnulyje modulių pavadinimai, ar ne?). Dabar kur kas romantiškesnis pavadinimas – operacija „Twist“. Skamba labai gražiai. Manysime, kad rezultatas taip pat bus toks pats linksmas. Juk kalbama apie 400 mlrd. JAV dolerių.

Tik va ta semantika koją pakiša. Tvistas anglų kalba dar reiškia ir suktybę, sukčiavimą. Noromis nenoromis prisimename klasikinę komediją „Operacija „Y“: „Mes nieko nevogsime, viskas iki mūsų pavogta...“

Straipsnio puslapiai:

- Nauris Treigys

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas