Tvisto žingsniu

(Puslapis 1 iš 2)


Nauris Treigys / Ekonomika.lt

2011-10-07 11:34

Galbūt teisus ekonomikos guru Nourielis Roubini, sakydamas, kad norint išvengti dar vienos didelės recesijos bangos vienos šalys turi griebtis griežtų taupymo priemonių, kitos – didinti valstybės išlaidas. Remiantis ekonomikos mokslo teorija, tai logiška išeitis pasaulio bendruomenei.

Logiška tai, kad periferinės Europos valstybės, o ir visos kitos, kamuojamos tų pačių problemų, turi (jos tai ir daro) imtis griežtų priemonių deficitui (kartu ir skoloms) mažinti. Tai reiškia, kad tokios valstybės savo veiksmais neskatins verslų, neįlies pinigų į rinką.

Valstybei neskatinant išsikapstyti iš dabartinės krizės padarinių bus labai sunku. Todėl N. Roubini ragina valstybes, kurios neturi PIIGS šalims būdingų problemų, įsikinkyti pasaulinį ekonomikos vežimą ir tempti, kol šis nenuriedėjo į bedugnę.

Taip sako ekonomikos mokslas ir N. Roubini. Amen!

Štai Švedija, turėdama perteklinį biudžetą, nesirengia išlaidauti. Ji taip pat planuoja taupyti ir mažinti išlaidas. Švedijos mokesčių mokėtojams tai gal gera žinia, pačiam N.Roubini tai – galvos skausmas. Kaip Graikijos buvimas euro zonoje – jam tikras košmaras. Gali būti, kad tam tikrukampu žiūrint, drachma yra ne tokia jau bloga išeitis Graikijai. Bet ar tai nevirs košmaru likusioms Europos Sąjungos šalims?

Palikime ekonomistams apie tai pasiginčyti. Dabar politikai skelbia turintys sprendimus Europos problemoms spręsti. Patikėsime jais ir palauksime rezultatų. Gal kokiam gudriam ekonomistui pavyks visa tai apvilkti teoriniu modeliu ir gauti Nobelio premiją?

Nusiteikime optimistiškai (tarsi mes kada nors buvome nusiteikę kitaip) ir palaukime, kol politikai ir ekonomistai ims ir susitars visais klausimais. Dieve, kiek ilgai teks laukti!.. Bet mes kantrūs.

Didelėms valstybėms, didelėms ekonomikoms kiek paprasčiau spręsti problemas. Jos savo arsenaluose turi pakankamai priemonių pinigų srautams nukreipti, užsukti ar atsukti atitinkamus čiaupus. Ir joks Briuselis nepasakys „niu-niu“ ...

Reikia pastebėti, kad JAV nusiteikusios romantiškai bei optimistiškai ir savo gelbėjimosi priemonėms net pavadinimus teikia. Neseniai buvo QE1, QE2 (visai kaip nusileidimo Mėnulyje modulių pavadinimai, ar ne?). Dabar kur kas romantiškesnis pavadinimas – operacija „Twist“. Skamba labai gražiai. Manysime, kad rezultatas taip pat bus toks pats linksmas. Juk kalbama apie 400 mlrd. JAV dolerių.

Tik va ta semantika koją pakiša. Tvistas anglų kalba dar reiškia ir suktybę, sukčiavimą. Noromis nenoromis prisimename klasikinę komediją „Operacija „Y“: „Mes nieko nevogsime, viskas iki mūsų pavogta...“

Straipsnio puslapiai:

- Nauris Treigys

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas