Tyrimas: dauguma gyventojų teigiamai vertina technologinius atradimus

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2014-01-29 11:07

Mokslo ir technologijų vystymu domisi 47 proc. Lietuvos gyventojų. Absoliuti dauguma gyventojų sutinka, kad mokslo ir technologiniai atradimai teigiamai veikia mūsų gyvenimą. Tačiau beveik kas antras gyventojas įsitikinęs, kad visgi savo gyvenimą per daug grindžiame mokslu, o ne tikėjimu. Tai parodė „Eurobarometer“ tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Lietuva pagal žmonių, kurie būtų linkę labiau vadovautis tikėjimo, o ne mokslo tiesomis, skaičių lenkia ES vidurkį – 45 proc. palyginti 39 proc. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šiam teiginiui visose ES šalyse labiau linkę pritarti vyresnio amžiaus žmonės arba turintys žemesnį išsilavinimą. Taip pat dažniau taip teigia nesidomintys mokslu ar nesijaučiantys apie jį informuoti“, – sakė TNS LT socialinių ir politinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.

Devyni iš dešimties lietuvių pritaria, kad mokslas ir technologijos daro teigiamą poveikį visuomenei. Tai gerokai daugiau už atitinkamą europiečių vidurkį, kuris yra 77 proc. Daugiausiai mokslo „aktyvistų“ mūsų šalyje yra tarp 25-39 metų amžiaus gyventojų bei vis dar studijas tęsiančių asmenų.

Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, žymiai didesnė gyventojų dalis mano, kad mokslinis švietimas yra labai svarbus skatinant jaunimo kūrybinį mąstymą. Mūsų šalyje taip teigiančiųjų yra 47 proc. kuomet tarp europiečių – 33 proc., Latvijoje 38 proc., o Estijoje – 32 proc. Lietuva pagal daugiausiai tokiai nuomonei pritariančių žmonių skaičių patenka į pirmąjį ES šalių ketvertuką.

Anot lietuvių, iš visų šalyje veikiančių grupių ir organizacijų labiausiai kvalifikuoti aiškinti mokslo ir technologijų vystymosi bei plėtros įtaką visuomenei yra mokslininkai, dirbantys universitetų ar kitų valstybinių mokslo įstaigų mokslinėse laboratorijose. Taip teigia 70 proc. apklaustųjų. Kuomet mokslininkai, dirbantys privačių mokslo įstaigų mokslinėse laboratorijose, turi žymiai mažesnį autoritetą – jais šiuo klausimu pasitiki 39 proc. apklaustų gyventojų. Pasitikėjimas jais, palyginti su atitinkamu 2010 m. tyrimu, krito 10 procentinių punktų.

Aiškinant apie mokslo ir technologijų plėtrą, Lietuvoje yra pakankamai svarbus ir visuomenės informavimo priemonių vaidmuo. Labiausiai kvalifikuotu šaltiniu teikiant žinias šiuo klausimu kas penktas gyventojas įvardijo televizijos žurnalistus, 13 proc. – spaudos leidinių žurnalistus.

Kas trečias lietuvis teigia, kad yra informuotas apie mokslo ir technologijų vystymąsi ir plėtrą. Didžioji dauguma (69 proc.) Lietuvos gyventojų informaciją apie mokslo ir technologijų vystymąsi gauna iš televizijos. 45 proc. gyventojų ją pasiekia per interneto svetaines, 16 proc. lietuvių – per socialinę mediją ir tinklaraščius. Abu pastarieji rodikliai lenkia ES vidurkį maždaug trečdaliu.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas