Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?


Pensija (nuotr. 123rf.com)

2017-11-08 14:44

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, dėl mažos pensijos maistui sumažinti išlaidas būtų sudėtinga 43 proc., sveikatai 36 proc., o poilsiui – 33 proc. būsimųjų pensininkų.

„Išanalizavę darbingo amžiaus šalies gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus matome, kad didesnioji jų dalis aiškiai suvokia iššūkius, kurie jų laukia išėjus į pensiją. Įdomu tai, kad tyrimo duomenimis, ir dabartiniai, ir ateities pensininkai įvardija tas pačias sritis, kuriose jiems gali tekti riboti išlaidas. Tiksliai įvardiję aktualias sritis senatvėje ir pradėję laiku taupyti, kiekvienas iš mūsų galime pasiruošti laukiančiai pensijai“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip parodė gyventojų nuomonės tyrimas, jei dabartiniai senjorai gautų didesnes pajamas, jie daugiau lėšų skirtų toms pačioms išlaidų eilutėms – sveikatos priežiūrai (68 proc.), poilsio ir kultūros reikmėms (63 proc.), taip pat maisto produktams (50 proc.). Kitaip tariant, ir esami senjorai, ir šiandienos dirbantieji labiausiai nerimauja dėl ribotų biudžetų toms pačioms sritims

Be to, darbingo amžiaus apklausos respondentai, galvodami apie ateityje jų laukiančią pensiją, nurodo, kad paprasčiausia jiems būtų sumažinti išlaidas namų apyvos daiktams ir būsto priežiūrai (40 proc.), kultūros poreikiams (38 proc.) bei kavinėms ir restoranams (36 proc.). Dabartiniai pensininkai tyrime nurodo, kad gaudami didesnes pajamas, jie išlaidas mažiausiai didintų alkoholiui ir tabako gaminiams (3 proc.), ryšio priemonėms (6 proc.) ir kavinėms ir restoranams (7 proc.).

„Stebėdami savo tėvų ar giminaičių patirtį, darbingo amžiaus gyventojai supranta, kad senatvėje valstybė negalės patenkinti jų poreikių. Šiuo metu valstybės mokama vidutinė reali pensija yra bent du kartus mažesnė už gyventojų įvardijamos orios pensijos sumą. Ateityje šis atotrūkis dėl demografinių šalies iššūkių „užprogramuotas“ didėti. Todėl gyventojai, norintys užsitikrinti finansiškai saugią senatvę, turi pradėti rūpintis tuo jau dabar – atsidėti ateičiai ar investuoti į veiklas, kurios galėtų generuoti papildomas pajamas senatvėje“, – sako J. Cvilikienė.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, šiuo metu į pensiją išėję gyventojai, turintys pakankamai ilgą darbo stažą, gali tikėtis pensijos, kuri siektų apie 40 proc. jų ankstesnių pajamų. Remiantis įvairiais skaičiavimais, tam, kad išėję į pensiją gyventojai galėtų išlaikyti panašų gyvenimo būdą kaip ir dirbdami, jų pajamos turi sudaryti bent 70 proc. anksčiau turėtų pajamų.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. Tyrimo metu apklausti 1009 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Iš jų – 182 senjorai ir 867 pensijos dar nesulaukę gyventojai.

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas