Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?


Pensija (nuotr. 123rf.com)

2017-11-08 14:44

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, dėl mažos pensijos maistui sumažinti išlaidas būtų sudėtinga 43 proc., sveikatai 36 proc., o poilsiui – 33 proc. būsimųjų pensininkų.

„Išanalizavę darbingo amžiaus šalies gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus matome, kad didesnioji jų dalis aiškiai suvokia iššūkius, kurie jų laukia išėjus į pensiją. Įdomu tai, kad tyrimo duomenimis, ir dabartiniai, ir ateities pensininkai įvardija tas pačias sritis, kuriose jiems gali tekti riboti išlaidas. Tiksliai įvardiję aktualias sritis senatvėje ir pradėję laiku taupyti, kiekvienas iš mūsų galime pasiruošti laukiančiai pensijai“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip parodė gyventojų nuomonės tyrimas, jei dabartiniai senjorai gautų didesnes pajamas, jie daugiau lėšų skirtų toms pačioms išlaidų eilutėms – sveikatos priežiūrai (68 proc.), poilsio ir kultūros reikmėms (63 proc.), taip pat maisto produktams (50 proc.). Kitaip tariant, ir esami senjorai, ir šiandienos dirbantieji labiausiai nerimauja dėl ribotų biudžetų toms pačioms sritims

Be to, darbingo amžiaus apklausos respondentai, galvodami apie ateityje jų laukiančią pensiją, nurodo, kad paprasčiausia jiems būtų sumažinti išlaidas namų apyvos daiktams ir būsto priežiūrai (40 proc.), kultūros poreikiams (38 proc.) bei kavinėms ir restoranams (36 proc.). Dabartiniai pensininkai tyrime nurodo, kad gaudami didesnes pajamas, jie išlaidas mažiausiai didintų alkoholiui ir tabako gaminiams (3 proc.), ryšio priemonėms (6 proc.) ir kavinėms ir restoranams (7 proc.).

„Stebėdami savo tėvų ar giminaičių patirtį, darbingo amžiaus gyventojai supranta, kad senatvėje valstybė negalės patenkinti jų poreikių. Šiuo metu valstybės mokama vidutinė reali pensija yra bent du kartus mažesnė už gyventojų įvardijamos orios pensijos sumą. Ateityje šis atotrūkis dėl demografinių šalies iššūkių „užprogramuotas“ didėti. Todėl gyventojai, norintys užsitikrinti finansiškai saugią senatvę, turi pradėti rūpintis tuo jau dabar – atsidėti ateičiai ar investuoti į veiklas, kurios galėtų generuoti papildomas pajamas senatvėje“, – sako J. Cvilikienė.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, šiuo metu į pensiją išėję gyventojai, turintys pakankamai ilgą darbo stažą, gali tikėtis pensijos, kuri siektų apie 40 proc. jų ankstesnių pajamų. Remiantis įvairiais skaičiavimais, tam, kad išėję į pensiją gyventojai galėtų išlaikyti panašų gyvenimo būdą kaip ir dirbdami, jų pajamos turi sudaryti bent 70 proc. anksčiau turėtų pajamų.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. Tyrimo metu apklausti 1009 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Iš jų – 182 senjorai ir 867 pensijos dar nesulaukę gyventojai.

Close

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas