Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?


Pensija (nuotr. 123rf.com)

2017-11-08 14:44

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, dėl mažos pensijos maistui sumažinti išlaidas būtų sudėtinga 43 proc., sveikatai 36 proc., o poilsiui – 33 proc. būsimųjų pensininkų.

„Išanalizavę darbingo amžiaus šalies gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus matome, kad didesnioji jų dalis aiškiai suvokia iššūkius, kurie jų laukia išėjus į pensiją. Įdomu tai, kad tyrimo duomenimis, ir dabartiniai, ir ateities pensininkai įvardija tas pačias sritis, kuriose jiems gali tekti riboti išlaidas. Tiksliai įvardiję aktualias sritis senatvėje ir pradėję laiku taupyti, kiekvienas iš mūsų galime pasiruošti laukiančiai pensijai“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip parodė gyventojų nuomonės tyrimas, jei dabartiniai senjorai gautų didesnes pajamas, jie daugiau lėšų skirtų toms pačioms išlaidų eilutėms – sveikatos priežiūrai (68 proc.), poilsio ir kultūros reikmėms (63 proc.), taip pat maisto produktams (50 proc.). Kitaip tariant, ir esami senjorai, ir šiandienos dirbantieji labiausiai nerimauja dėl ribotų biudžetų toms pačioms sritims

Be to, darbingo amžiaus apklausos respondentai, galvodami apie ateityje jų laukiančią pensiją, nurodo, kad paprasčiausia jiems būtų sumažinti išlaidas namų apyvos daiktams ir būsto priežiūrai (40 proc.), kultūros poreikiams (38 proc.) bei kavinėms ir restoranams (36 proc.). Dabartiniai pensininkai tyrime nurodo, kad gaudami didesnes pajamas, jie išlaidas mažiausiai didintų alkoholiui ir tabako gaminiams (3 proc.), ryšio priemonėms (6 proc.) ir kavinėms ir restoranams (7 proc.).

„Stebėdami savo tėvų ar giminaičių patirtį, darbingo amžiaus gyventojai supranta, kad senatvėje valstybė negalės patenkinti jų poreikių. Šiuo metu valstybės mokama vidutinė reali pensija yra bent du kartus mažesnė už gyventojų įvardijamos orios pensijos sumą. Ateityje šis atotrūkis dėl demografinių šalies iššūkių „užprogramuotas“ didėti. Todėl gyventojai, norintys užsitikrinti finansiškai saugią senatvę, turi pradėti rūpintis tuo jau dabar – atsidėti ateičiai ar investuoti į veiklas, kurios galėtų generuoti papildomas pajamas senatvėje“, – sako J. Cvilikienė.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, šiuo metu į pensiją išėję gyventojai, turintys pakankamai ilgą darbo stažą, gali tikėtis pensijos, kuri siektų apie 40 proc. jų ankstesnių pajamų. Remiantis įvairiais skaičiavimais, tam, kad išėję į pensiją gyventojai galėtų išlaikyti panašų gyvenimo būdą kaip ir dirbdami, jų pajamos turi sudaryti bent 70 proc. anksčiau turėtų pajamų.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. Tyrimo metu apklausti 1009 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Iš jų – 182 senjorai ir 867 pensijos dar nesulaukę gyventojai.

Close

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas