Tyrimas: kas ketvirtas šalies gyventojas nepatenkintas nuosavu būstu

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr. Daugiabučiai Vilniuje

2016-05-05 20:19

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (59 proc.) turi įsigiję nuosavą senos statybos butą arba kotedžą, penktadalis (19 proc.) gyvena šeimos nariams ar giminaičiams priklausančiame būste, o dar 14 proc. šalies gyventojų būstą nuomojasi, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Ketvirtadalis šalies gyventojų, gyvenančių nuosavame būste, norėtų jį pakeisti, bet tik labai maža dalis (6 proc.) ketina tai padaryti netolimoje ateityje.

Remiantis tyrimo duomenimis, pagrindinės noro keisti nuosavą būstą priežastys yra siekis gyventi ekonomiškiau ir mažiau skirti lėšų būsto išlaikymui bei noras gyventi naujos statybos būste. Šalies gyventojai taip pat jaučia poreikį gyventi erdvesniame būste arba butą norėtų keisti į nuosavą namą. Ne paskutinėje būsto keitimo priežasčių sąrašo vietoje yra ir būsto vieta.

„Tokius poreikius sąlygoja šalies nekilnojamo turto situacija, kai didelė dalis gyventojų gyvena senos statybos būstuose, kuriems būdingos didelės eksploatacijos ir komunalinių paslaugų išlaidos. Dalis gyventojų lūkestį keisti būstą taip pat sieja su augančia ekonomika ir gerėjančiais finansiniais lūkesčiais bei noru gyventi erdviau, kokybiškiau, turėti daugiau privatumo“, – tyrimą komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Tik 3 proc. nuosavą būstą turinčių respondentų teigė gyvenantys naujos statybos bute arba name ar kotedže (atitinkamai 5 proc.), nors vien sostinėje Vilniuje per tris pirmuosius šių metų mėnesius nekilnojamo turto plėtotojai pardavė beveik 1 100 naujos statybos butų. Tai yra trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai metais.

Nepaisant to, kad nuosavą būstą norėtų keisti ketvirtadalis savininkų, artimiausiu metu tik 6 proc. ketina tai įgyvendinti realybėje naudodami nuosavas ar skolintas lėšas.

„Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, jog lėšų trūkumas yra pagrindinė kliūtis turimą nuosavą būstą keisti į kokybiškesnį naują. Paradoksalu, kad dideli būsto išlaikymo kaštai šiuo atveju gali būti ir priežastis, ir pasekmė, kodėl gyventojams nelieka laisvų pinigų ekonomiškesniam būstui įsigyti“, ‒ teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Pasak J. Gumuliauskienės, dar ketvirtadalis šalies gyventojų mano, kad tai yra sudėtingas ir varginantis procesas. Tikėtina, kad neretu atveju gyventojai tiesiog nepasidomi ir nesikonsultuoja su specialistais, kaip galima įsigyti kokybiškesnį būstą ar patirti mažesnes išlaidas jo išlaikymui. Juolab, kad nemaža dalis gyventojų mano, jog būtent konsultacijos su specialistais ir palankios sąlygos pasiskolinti užtikrintų sklandų būsto keitimo procesą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas