Tyrimas: kas ketvirtas šalies gyventojas nepatenkintas nuosavu būstu

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr. Daugiabučiai Vilniuje

2016-05-05 20:19

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (59 proc.) turi įsigiję nuosavą senos statybos butą arba kotedžą, penktadalis (19 proc.) gyvena šeimos nariams ar giminaičiams priklausančiame būste, o dar 14 proc. šalies gyventojų būstą nuomojasi, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Ketvirtadalis šalies gyventojų, gyvenančių nuosavame būste, norėtų jį pakeisti, bet tik labai maža dalis (6 proc.) ketina tai padaryti netolimoje ateityje.

Remiantis tyrimo duomenimis, pagrindinės noro keisti nuosavą būstą priežastys yra siekis gyventi ekonomiškiau ir mažiau skirti lėšų būsto išlaikymui bei noras gyventi naujos statybos būste. Šalies gyventojai taip pat jaučia poreikį gyventi erdvesniame būste arba butą norėtų keisti į nuosavą namą. Ne paskutinėje būsto keitimo priežasčių sąrašo vietoje yra ir būsto vieta.

„Tokius poreikius sąlygoja šalies nekilnojamo turto situacija, kai didelė dalis gyventojų gyvena senos statybos būstuose, kuriems būdingos didelės eksploatacijos ir komunalinių paslaugų išlaidos. Dalis gyventojų lūkestį keisti būstą taip pat sieja su augančia ekonomika ir gerėjančiais finansiniais lūkesčiais bei noru gyventi erdviau, kokybiškiau, turėti daugiau privatumo“, – tyrimą komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Tik 3 proc. nuosavą būstą turinčių respondentų teigė gyvenantys naujos statybos bute arba name ar kotedže (atitinkamai 5 proc.), nors vien sostinėje Vilniuje per tris pirmuosius šių metų mėnesius nekilnojamo turto plėtotojai pardavė beveik 1 100 naujos statybos butų. Tai yra trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai metais.

Nepaisant to, kad nuosavą būstą norėtų keisti ketvirtadalis savininkų, artimiausiu metu tik 6 proc. ketina tai įgyvendinti realybėje naudodami nuosavas ar skolintas lėšas.

„Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, jog lėšų trūkumas yra pagrindinė kliūtis turimą nuosavą būstą keisti į kokybiškesnį naują. Paradoksalu, kad dideli būsto išlaikymo kaštai šiuo atveju gali būti ir priežastis, ir pasekmė, kodėl gyventojams nelieka laisvų pinigų ekonomiškesniam būstui įsigyti“, ‒ teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Pasak J. Gumuliauskienės, dar ketvirtadalis šalies gyventojų mano, kad tai yra sudėtingas ir varginantis procesas. Tikėtina, kad neretu atveju gyventojai tiesiog nepasidomi ir nesikonsultuoja su specialistais, kaip galima įsigyti kokybiškesnį būstą ar patirti mažesnes išlaidas jo išlaikymui. Juolab, kad nemaža dalis gyventojų mano, jog būtent konsultacijos su specialistais ir palankios sąlygos pasiskolinti užtikrintų sklandų būsto keitimo procesą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas