Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr. Žvakutės

2017-12-01 18:29

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, gal net pranoktų buvusias giminių ar kaimynų. Tačiau dabar ryškėja tendencija, jog jau suprantama, kad oriai ir pagarbiai atsisveikinti galima ir be brangaus karsto, puošnių įkapių ar daugybės vainikų, rašoma pranešime spaudai.

Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ lapkritį atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad net 84 proc. apklaustųjų nemano, jog brangesnėmis laidotuvėmis parodoma didesnė pagarba mirusiajam. Tiesa, kiek galėtų kainuoti laidotuvės ir kas sudaro didžiausias jų sąnaudas, respondentai įvardijo tik menamai, nes tikrojo išlaidų dydžio negalėjo įvardinti.

Daugiau kaip pusė – 53 proc. – apklaustųjų įsitikinę, kad laidotuvės gali kainuoti nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų. Paprašyti įvardyti tris, jų manymu didžiausias laidotuvių procesui tenkančias išlaidų dalis, gyventojai rinkosi kremavimą (57 proc.), gedulingus pietus (53 proc.) bei atsisveikinimo/šarvojimo salės nuomą (42 proc.). Net 52 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės, ar kremavimas kainuoja pigiau, ar laidojimas į žemę.

Brangiausiai kainuojančios laidojimo paslaugos

Iš tyrimo rezultatų matyti, kad nors gyventojų įsivaizdavimas apie laidotuvių biudžetą ir yra arti tikrovės, tačiau taip pat parodo, jog žmonės nežino, kas sudaro laidojimo paslaugų „liūto dalį“ bendrame biudžete. Po minėtų galimai brangiausių paslaugų, kitas, pagal išlaidų dydį, tyrime dalyvę respondentai rikiavo taip: karstas laidojimui (38 proc.), kapavietės įrengimas ir priežiūra (28 proc.), mirusiojo palaikų transportavimas (19 proc.). Įdomu tai, kad jaunesnio amžiaus (18-35 m.) respondentai įsitikinę, jog brangiausiai kainuoja karstas laidojimui – 48 proc. Vyresnio amžiaus (54-70 m.) gyventojams atrodo, kad daugiausiai išlaidų tenka gedulingiems pietums – taip mano 61 proc. minėto amžiaus respondentų.

„Laidojimo paslaugos nėra kasdienės, todėl ir jų kainas daugelis arba pervertina, arba neįvertina. Tai matyti ir analizuojant šio tyrimo rezultatus. Laidotuvės vidutiniškai kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų, o, pavyzdžiui, kremavimas sudaro tik penktadalį visų išlaidų: dokumentų tvarkymo, kremavimo ir standartinės metalinės kapsulės pelenams kaina yra 319 eurų. Lietuvių taip mėgstamo ąžuolinio faneruoto karsto kainos gali prasidėti jau nuo 385 eurų, šarvojimo salių nuomos, gedulingų pietų kaina – panaši, o kur dar „mokestis“ duobkasiams, kurie gali užsiprašyti ir iki 250 eurų, bei kitos išlaidos, – sako ritualinių laidojimo paslaugų centro „Rekviem“ atstovė Agnė Verbickienė. – Blogybė ta, kad daugelis laidojimo paslaugas teikiančių įmonių viešai neskelbia visų kainų, tad kartais visą sumą žmonės sužino tik „post factum“, t. y. jau po laidotuvių.“

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas