Tyrimas: Lietuvai gresia pensininkų šalies likimas (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Ievos Budzeikaitės (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2012-09-19 11:00

Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, 2021 metais gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., iki 2025 metų darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai.

Gauti tyrimo duomenys parodė, kad šiuo metu ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius šalyje siekia beveik 60 proc., kai kuriuos rajonuose viršija 75 procentų.

Praėjusiais metais, išankstiniais vertinimais, šalyje buvo 3,054 mln. gyventojų. Išaugus gyventojų emigracijai ir esant žemam gimstamumui, 2001-2012 m. laikotarpiu, išankstiniais vertinimais, šalyje buvo prarasta 14 proc. arba apie 487 tūkst. gyventojų. Esant prielaidai, kad gyventojų skaičiaus kitimo tempai perspektyvoje nesikeis 2021 m. Lietuvoje gyvens 2, 677 mln. žmonių.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis pastebi, kad iki 2021 metų darbingo amžiaus gyventojų gali sumažėti 400 tūkst. nuo 2,073 mln. iki 1,654 milijono, o vyresnių nei 65 metų gyventojų skaičius šiuo laikotarpiu išaugs 10 proc. iki 0,6 milijono. Pagrinde tai lems emigracija.

Sparčiausiai gyventojų skaičius pastarąjį dešimtmetį mažėjo mažesniuose šalies miestuose - beveik 20 proc. Tokie miesteliai neteko apytikriai kas penkto gyventojo. Tai rodo spartų mažesniųjų Lietuvos miestų ir miestelių nykimą.

Išlaikytinių filosofija 


Vienas tyrimo autorių Arūnas Pocius pastebi, kad didžiausia ir mažiausia bedarbių dalies tarp gyventojų reikšmė pagal teritorijas 2011 m. tesiskyrė tik 4,4 procentinio punkto, tuo tarpu analogiškos apdraustų dirbančiųjų skirtumas siekė net 47 procentinius punktus : Vilniaus regione apdraustųjų buvo 68 proc., Akmenės – tik 21 proc.

„Viena iš stebimos situacijos priežasčių – darbo vietų stoka mažesniuose šalies regionuose, todėl užimtumas jose yra mažesnis, kita galima priežastis - šešėlinės ekonomikos įtaka. Tačiau, kaip ir atliekant tyrimą prieš dvejus metus, tenka konstatuoti, kad nemažai daliai mažesnių šalies regionų gyventojų būdinga išlaikytinių filosofija, t.y. – siekis gyventi iš įvairų pašalpų bei socialinių išmokų. Jų motyvaciją dirbti sumažina santykinai žemas siūlomas darbo užmokestis, kuris įklampina regionų gyventojus į skurdo spąstus. O tai - rimta paskata mažas pajamas turintiems žmonėms gyventi iš socialinių pašalpų, dalis jų prisiduria pajamų iš nelegalaus darbo“, - sako A. Pocius. 


Anot mokslininko, užsitęsęs nedarbas ir darbo vietų trūkumas skatina didelės dalies probleminių regionų gyventojų socialinį pasyvumą ir atskirtį bei nelegalų darbą. Formuojasi skurstantys šalies regionai, kurių gyventojų socialinės integracijos galimybės itin sudėtingos. Kai kuriuose rajonuose – Akmenėje, Ignalinoje ir Pasvalyje ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius (įskaitant nepatenkančius į oficialiąją darbo rinką) viršija 75 proc. Tokiuose rajonuose vienas dirbantysis išlaiko maždaug du pensininkus. Vilniuje vieną pensininką – maždaug 2,34 dirbančiojo.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas