Tyrimas: paaiškėjo, kaip lietuviai vertina verslininkus

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2013-03-26 10:38

 Lietuviai vis dar nesuvokia pagrindinių verslininko funkcijų, didžioji dalis jų nėra apsisprendę, ar verslininkus vertina teigiamai, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas.

LLRI kartu su užsienio partneriais atliko verslininkų įvaizdžio tyrimą keturiose šalyse – Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje.

„Visuomenės požiūris Lietuvoje į verslininkus yra geresnis nei tikėjomės. Paklausus gyventojų, kas kuria ekonominę gerovę, 74 proc. respondentų atsakė, kad verslininkai“, – konferencijoje „Verslininko įvaizdis: koks ir kodėl?“ sakė vienas iš tyrimo autorių, LLRI atstovas Remigijus Senavaitis.

Lietuvoje beveik trečdalis (31 proc.) gyventojų pasitiki šalies verslininkais, o Bulgarijoje – vos penktadalis (19 proc.). Tiesa, Gruzijoje ir Kirgizijoje pasitikėjimas verslininkas aukčiausias iš keturių šalių – čia beveik pusė šalių gyventojų verslininkais pasitiki.

Verslininkais Lietuvoje nepasitikėjo trečdalis respodentų, o neapsisprendusių buvo beveik 40 procentų.

„Verslą ir verslininkus geriausiai vertina tie žmonės, kurie labiausiai susiję su verslo pasauliu – aukščiausią išsilavinimą įgiję, didesnį atlyginimą gaunantys žmonės, arba tie, kurie su verslu labiausiai sieja savo ateitį – jauni, savo verslą įkurti siekiantys žmonės“, – teigiama tyrimo išvadose.

Tyrimo autoriai pastebi, kad nepalankiai verslininkus vertinti labiausiai buvo linkę žemiausią išsilavinimą turintys, mažiausią atlyginimą gaunantys žmonės ir gyvenantieji mažesniuose miestuose.

„Geriausiai verslą vertinantys žmonės yra labiausiai linkę juo užsiimti, prasčiausiai jį vertinantys – mažiausiai. Kadangi Lietuvoje verslą prasčiausiai vertina mažiausias pajamas gaunantys, žemiausią išsilavinimą turintys žmonės, mažiausiai tikėtina, kad jie pradės užsiimti savu verslu, ir savo sunkiu darbu bei kūrybine galia pagerins savo padėtį“, – rašo tyrimo autoriai.

Tyrimas parodė, kad lietuviai labiau linkę verslininkus matyti kaip sunkiai dirbančius (38 proc.), prisiimančius riziką (35 proc.) nei vadinti sukčiais (13 proc.) ar savanaudžiais (11 proc.).

Lietuviai verslininką dažniausiai sieja su statusu visuomenėje (39 proc.), sunkiu darbu (39 proc.), prabanga (32 proc.) ir rizika (31 proc.). Su korupcija, bankrotu, nusikaltimais verslininkus sieja atitinkamai 20, 15 ir 9 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių.

Žiniasklaidos įtaka

Lietuvoje nuomonę apie verslininkus labiausiai formuoja žiniasklaida. Šį variantą rinkosi 61 proc. respondentų. Toliau rikiuojasi draugai (36 proc.), šeima (27 proc.) ir valstybės tarnautojai, politikai (24 proc.)

„Žiniasklaidoje dažniausiai piešiamas verslininko portretas yra siejamas su prabanga, laisvalaikiu. Labai dažnai pamirštama, kad sąžiningai dirbantys verslininkai visą šią prabangą pasiekė ilgu ir sunkiu darbu, apie kurį žiniasklaidoje rašoma daug rečiau. Tai paaiškina, kodėl paklausti apie su verslininkais asocijuojamas savybes, dauguma gyventojų mini prabangą ir socialinį statusą“, – teigiama apžvalgoje.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas