Tyrimas parodė, kaip po krizės pasikeitė lietuviai (18)

(Puslapis 1 iš 2)


Alfredo Pliadžio (Fotodiena) nuotr.

Gabija Sabaliauskaitė / Ekonomika.lt

2013-04-05 12:13

Pasirodo 2008–ųjų ir 2012–ųjų Lietuvos skirtingos: labiau skubame, išgyvename didesnį stresą, daugiau svaiginamės alkoholiu, mažiau bendraujame nei prieš krizę. Dvi Lietuvas įvardija pakartotinis 2013 m. tyrimas „Lietuvos anatomija“, kurį atliko komunikacijos agentūrų bendruomenė „United Agencies“ kartu su rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertais.

Vartojimas mažesnis ir pigesnis – turintieji pinigų, vis tiek nenori pirkti, nes tapo racionalesni ir nenori mokėti pinigų, jei už juos gauna ne potyrius, o prekės ženklai nebeįdomus nė jaunajai kartai.

Tyrimo duomenys pasiskirsto vaizdžiai ir aiškiai – po krizės Lietuvoje išliko 9 proc. jos nepaliestų, 47 proc. atsilaikiusiųjų, 25 pažeistųjų, o 19 proc. sunkmetis sutriuškino. Sutriuškintųjų grupėje 88 proc. gyventojų nebegali sau leisti pramogauti, 90 proc. pritrūksta pinigų pirmojo būtinumo prekėms.

„Taip, žmonės tapo nelojalūs, jie reiklesni, labiau medžioja akcijas ir taupo. Tačiau tyrime norėta pamatyti mastą, kaip reaguoja skirtingos gyventojų grupės“, - dėsto Rūta Gaudešienė, sociologė, SIC Tyrimų strategijos vadovė.

Tyrimo duomenimis, pokyčius po krizės labiausiai patyrė grupės, dažniausiai laikomos stipresnėmis – gyventojai turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys aukštesnes pajamas.

Vartojimas mąžta, prekybininkai nervinasi

Vartojimu esą jau nebesidžiaugiame kaip iki krizės: įsigyto daikto laime dalijasi 39 proc.žmonių mažiau nei prieš krizę.

„Turime mažiau pinigų, taigi turėtume ir pirkti mažiau, tačiau vis tiek dar perkame gerokai daugiau nei mums reikia. Vis dėlto, tai visuomenės blaivėjimo požymiai, o ne vaikiškas įnoris – aš noriu, o valdžia turi pasirūpinti”, - dėsto R. Gaudešienė.

Keičiasi ne tik vartojimo kiekybė, bet ir kokybė: iki krizės gyventojai, ankstesnio 2008 metais atlikto tyrimo duomenimis, teikdavo pirmenybę lietuviškiems ir ekologiškiems produktams nepaisant jų kainos. Dabar situacija keičiasi kardinaliai: gyventojai nelinkę mokėti už nieką ir sutaupyti kiek galima daugiau.

„Žmonės nebemyli prekinių ženklų taip, kaip prieš ketverius metus. Tai labai jaučiasi komunikacijoje: kaip su žmonėmis kalbėsiesi, taip jie ir atsilieps. Viskas, kas Lietuvoje vyko per ketverius metus, buvo išpardavimas, - juokauja Mykolas Katkus komunikacijos konsultantas, „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas. – Žmonės išimtinai perka per akcijas, viena vertus, jie nepatenkinti reklama, o prekybininkai vis taiko mažesnes nuolaidas, bet iš to mažai naudos. Šokiruoja tai, kad jei visi prekės ženklai neįdomūs – reikia jį juos nekreipti dėmesio”.

Lietuviškas prekės ženklas esą vertas tiek, kiek jam taikoma nuolaida. Akių dūmimu laikoma ir ekologija. Grupės, kurios turi daugiau pinigų ir galėtų juos išleisti labiau nei krizės pažeistos grupės, jau nebesižavi vartotoju.

Straipsnio puslapiai:

- Gabija Sabaliauskaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas