Tyrimas: pusę algos lietuviai išleidžia mokesčiams (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Atnaujinta:2012-11-07 10:57

Evelina Povilaitytė / Ekonomika.lt

2012-11-07 09:15

Į valstybės biudžetą daugiausia pajamų surenkama mokesčių forma, kurių daugiausia sumoka gyventojai. Tiesa, iš biudžeto vėliau šios pajamos taip pat daugiausia perskirstomos patiems gyventojams. Be to, vidutiniškai namų ūkis mokesčiams išleidžia 30-40 proc. savo uždarbio, o atskaičius darbdavio mokamus mokesčius suma išauga iki 46-57 procentus. Tokias analizės išvadas šiandien skelbia ,,Swedbank" Asmeninių finansų institutas. 

Jo specialistai skaičiuoja, kad praėjusiais metais apie 72 proc. visų valdžios sektoriaus biudžeto pajamų sudaro gyventojų sumokami mokesčiai: įmokos ,,Sodrai”, pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčiai.

Valstybė taip pat vis dar daugiausia gyvena iš gaunamų pajamų, sumokamų mokesčių pavidalu: jos sudaro net 88,5 proc. valdžios sektoriaus biudžeto.

Gyventojai į biudžetą daugiausiai sumoka už įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (,,Sodrą”), pridėtinės vertės mokesčio (PVM), sumokamo kartu su įsigyjamomis prekėmis bei paslaugomis, bei gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Didžiąją dalį akcizo pajamų - apie 61 proc. – taip pat sumoka gyventojai.

Vis dėlto, kaip skelbiama ,,Swedbank” Asmeninių finansų instituto apžvalgoje, didžioji dalis valdžios sektoriaus lėšų yra tiesiogiai ir netiesiogiai perskirstoma patiems gyventojams. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis šių lėšų (apie 26 proc.) yra visų valstybės sektoriuje dirbančiųjų (mokytojų, policininkų ir t.t.) darbo užmokesčio fondas, dar 39 proc. - skiriamos tiesioginėms socialinėms išmokoms gyventojams.

"Žmonės moka mokesčius tam, kad galėtų padėti tiems, kuriems reikalingos socialinės išmokos. Biudžetininkų atlyginimai sudaro antrąją pagal dydi surenkamų biudžeto lėšų perskirstymo dalį, taigi gyventojams jie grįžta per visuomenei teikiamas paslaugas. Valstybės skolos valdymui skiriama 5 proc. biudžeto lėšų", - sako Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Skaičiuojant pagal vidutinį atlyginimą (2045,9 litų), netaupantis gyventojas perskirstant lėšas per biudžetą, kas mėnesį kiek daugiau nei 633 litus skiria socialiniam draudimui, kiek daugiau nei 184 litus - sveikatos draudimui.  Perskirstant lėšas iš biudžeto, daugiausia jų tenka švietimui - kiek daugiau nei 163 litai nuo vidutinio darbo užmokesčio, kai sveikatos apsaugai skiriami beveik 65 proc., o aplinkos apsaugai vos 15 proc.

Anot O. Bložienės, namų ūkis turi išmanyti savo sumokamų mokesčių struktūrą, kad galėtų įvertinti jiems teikiamas viešąsias paslaugas ir žinoti, iš ko jos yra apmokomos.

"Gyventojų nuomonę formuoja gandai, giminių ir kaimynų patarimai. Žinių apie asmeninius finansus ir mokestinę sistemą Lietuvos gyventojai vis dar turi mažai, todėl būtina apie tai kalbėti. Tada žmonės lengviau galės daryti išvadas ir priimti sprendimus", - atlikto tyrimo priežastis komentuoja O. Bložienė.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas