Ūkininkai žemę keičia į pašalpas (1)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Elta

2012-10-16 06:56

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą, rašo dienraštis „Respublika“.

Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas. Siūloma, kad socialinę pašalpą galėtų gauti ir tie asmenys, kuriems yra mokamos išmokos už žemės ūkio veiklą.

Pagal dabartinę tvarką ūkininkai, turintys dirbamos žemės ir gaunantys už ją išmokas, negali pretenduoti į socialinę paramą. Įstatymo projekte aiškinama, jog mokamos išmokos nėra pakankamos, kad ūkininkas galėtų padengti savo veiklos sąnaudas, o juo labiau išlaikyti šeimą. Vis dėlto patys ūkininkai Seime įregistruota pataisa nesidžiaugia. Anot jų, pašalpų gavėjų gretas reikia mažinti, o ne didinti.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Vido Juodsnukio įsitikinimu, ydinga pati socialinė sistema, kai žmonės neskatinami užsiimti ūkine veikla, dirbti. "Švelniai tariant, jie skatinami gyventi iš pašalpų. Žinoma, kai yra nelaimė, kai žmogus yra nedarbingas, reikia jį paremti. Bet negalima leisti, kad žmonės nuolatos iš pašalpų gyventų. O dabar gauna paramą 5-6 metus ir nenori apie įsidarbinimą net pagalvoti", - sakė jis.

Tos pačios nuomonės laikosi ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Jis pastebėjęs, jog turintieji žemės skuba ja atsikratyti, kad gautų pašalpą. Esą taip net nesistengiama galvoti, kaip patiems užsidirbti, o einama lengviausiu keliu.

V. Mitrofanovui nerimą kelia ir tai, kad pusvelčiui siūloma žemė gali būti grobstoma užsieniečių ir fiktyviai įsteigtų įmonių. "Tai, kas dabar vyksta, - tiksinti bomba. Ūkiai fiktyviai stambėja. Pagal Civilinį kodeksą fizinis asmuo negali turėti daugiau nei 300 hektarų žemės, o juridinis - daugiau nei 500 hektarų. Tačiau prisisteigia "uabų" ir jie supirkinėja žemes iki 5 hektarų. Įmonės skirtingos, o kapitalas vienas", - sakė V. Mitrofanovas.

Jo teigimu, žemę supirkinėjančiomis įmonėlėmis neretai prisidengia užsienio verslininkai. Mero duomenimis, nemažai žemės Lietuvoje supirkę užsieniečiai, pavyzdžiui, vokiečiai, danai, o vokiečiai mūsų krašte valdo apie 7 000 hektarų.

 

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas