Ūkininkų laukuose karaliauja žvėrys gyvūnai naikina turtą

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Dalia Karpavičienė / Šiaulių kraštas

2013-09-29 09:18

 

Kelmės rajono Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija nuo šio pavasario sulaukė dviejų dešimčių raštiškų ir žodinių ūkininkų skundų dėl žvėrių naikinamų pasėlių bei miškų. Ūkininkams nesugebant apsaugoti savo turto, nesusikalbant su medžiotojais, nesulaukiant iš jų pagalbos, tvarką daryti imasi žvėrys.

Kreipiasi nebetekę vilties

Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus nuo šio pavasario, balandžio 19 dienos vadovauja rajono Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai. Nuo pavasario komisija sulaukė dviejų dešimčių nusiskundimų ir raštu, ir žodžiu. Klausimai – nelengvi. „Tiek nukentėję žemdirbiai, tiek ir medžiotojai turi savų įsitikinimų.

Nelengvai pavyksta rasti bendrą kalbą. Žemdirbiai dažnai nesupranta, kad komisija nedalina pinigų, mes tik įvertiname žalą pagal nustatytą tvarką“, – sakė J. Rimkus. Dažniausiai žemdirbiai į komisiją kreipiasi nebetekę vilties sulaukti pagalbos iš medžiotojų, seniūnijos, ne sykį nukentėję nuo žvėrių daromos žalos jų turtui.

Šernai radijo nesiklauso

Žemdirbiai savo turtą bando visaip apsaugoti: teritorijas aptveria, įrengia „eletrinius piemenis“, apraišioja tuščiais plastikiniais buteliais, konservų skardinėmis ir panašiai. Tačiau ne visuomet ir, atrodytų, patikimos priemonės būna efektyvios. Užvenčio seniūnijoje gyvenanti moteris į komisiją kreipėsi dėl to, kad žiemą žvėrys nuskabė neseniai pasodintų ąžuoliukų viršūnes. Miško savininkė buvo teritoriją aptvėrusi, sodinukus bandė apsaugoti repelentais.

Tačiau smarkiau pasnigus, susidarius nemenkoms pusnims, pašalus, žvėrys, nebegalėdami prisikasti iki žemės, ėdė kas tik papuolė, nė repelentų nebepaisė. „Gerai, kad pavasarį ąžuoliukų viršūnėlės ataugo, gražiai susiformavo, didelės žalos nepadaryta“, – tvirtino komisijos pirmininkas. Tos pačios seniūnijos gyventojas, gyvenantis susikertančioje kelių medžiotojų būrelių ir rajonų pelkėtoje teritorijoje, kentė nuo įvairių žvėrių, kurių populiacija ten – labai gausi.

Žmogus kaip tik įmanydamas bandė savo turtą apsaugoti. Per naktį bulvių lauko gale palikdavo įjungtą radiją, laidą iš namų nutiesęs, elektrą. Šernai, nuolat girdėdami kalbas, muziką, rečiau išdrįsdavo bulvių paskanauti ateiti. Šernai – ne tik bulvių mėgėjai, bet, pasak J. Rimkaus, ir šiaip nemaži kenkėjai. Pakražančio seniūnijos ūkininkui šie žvėrys visiškai sugadino apie penkis hektarus pievos. Iškniso, išvoliojo, tiesiog išarė taip, kad nebeliko ko ir kaip nupjauti.

Panašiai nutiko ir dviems Kražių seniūnijos ūkininkams. Tokiais atvejais savininkas priverstas keisti ir pasėlių deklaraciją, kartais ir išmokų atsisakyti, ir jokio derliaus nebegauna. Pakražančio seniūnijos Plūščių kaimo ūkininkui Albinui Levickiui po šernų pasiautėjimo kviečių lauke nebebuvo verta nė kombaino užvesti.

Straipsnio puslapiai:

- Dalia Karpavičienė

Šiaulių kraštas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas