Ukraina – ties finansinės griūties riba

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Rūta Medaiskytė / Ekonomika.lt

2014-02-27 16:03

Iš paskos politinei suirutei Ukrainoje iškilo ir finansinės krizės grėsmė. Prieš keletą dienų reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pablogino Ukrainos skolinimosi reitingą iki CCC–, o tai tik du laipteliai iki bankroto. Ukrainos mokumas ant plauko kybo jau ne vienerius metus. Dar 2010 metais Tarptautinis valiutos fondas buvo pasiryžęs suteikti šaliai kredito liniją, tačiau Ukraina tada neįvykdė reikalavimų ir negavo finansavimo. Ukraina, kaip nė viena Vidurio Rytų Europos valstybė, balansuoja nepasirinkdama, kieno įtakai pasiduoti – Rytų (o tiksliau Rusijos) ar Vakarų.

Ukrainos ekonomika – vienintelė neatsigavusi po Sovietų Sąjungos griūties

Ukrainos ekonomikos būklės ir anksčiau negalėjome pavadinti pavyzdine. Vien tai, kad šalies ekonomika šiandien vis dar yra žemesniame lygyje nei po Sovietų Sąjungos griūties labai daug pasako. Ukrainos ekonomika nuo 1992 metų smuko septynerius metus ir prarado net pusę savo vertės. Šiuo metu Ukrainos realus BVP yra apie 15 proc. žemiau 1992-ųjų reikšmės.

Tai tikrai išskirtinis atvejis – daugiau taip nėra nei tarp NSV šalių, nei kitur Vidurio Rytų Europoje. Palyginimui – kaimynystėje esančios Lenkijos ir netgi Baltarusijos ekonomikos per šiuos porą dešimtmečių išaugo daugiau nei dvigubai. Pastarąjį penkmetį šaliai teko išgyventi ekonominę krizę, o BVP augimas pastaruosius porą metų praktiškai stagnavo. Šalis turėjo vadinamuosius deficitus-dvynius: biudžeto ir tarptautinius finansinius srautus atspindinčios einamosios sąskaitos. Šie deficitai reiškia, kad trūkumus reikia finansuoti skolintomis lėšomis, kas galų gale didina įsipareigojimus užsieniui.

Didelė priklausomybė nuo Rusijos

Praėjusį kartą Ukraina nusprendė kliautis Rusijos pagalba. Su pastarąja Ukrainą sieja reikšmingi ne tik ekonominiai ryšiai – ketvirtadalis eksporto tenka Rusijai, importuojamos dujos ir iš to išplaukianti politinė įtaka – bet ir stiprios ilgametės socialinės-kultūrinės sąsajos. Rusija Ukrainai pažadėjo 15 mlrd. JAV dolerių kredito liniją, iš kurių 3 mlrd. jau yra pervesti.

Likusiųjų pervedimų likimas šiandien yra visiškai nežinomas ir gali būti, kad dėl politinės suirutės šalyje Rusija daugiau mokėjimų taip ir neatliks. O be sutartosios pagalbos Ukrainai iš tiesų striuka. Kiek Ukrainos iždas šiuo metu turi pinigų ir kokiam laikui jų pakaks, nėra aišku. Tačiau finansų rinkos dalyviai trimituoja – jei šalis negaus pinigų, bankrotas yra neišvengiamas. Pridėkime dar politinę suirutę šalyje ir matome labai nepalankų mišinį, sąlygojantį didelį finansinį nestabilumą.

Politinės pertvarkos daug kainuos ekonomikai

Skaičiuojama, kad Ukrainos finansavimo poreikis gali siekti 35 mlrd. JAV dolerių. Išsivaduoti iš Rusijos įtakos šaliai bus labai brangu, ir laukia pakankamai skausmingas ir ilgas pereinamasis periodas. Orientavimasis į Vakarus reikš ir nepalankesnes sąlygas perkant gamtines dujas iš Rusijos bei aibę struktūrinių pertvarkų. Tarptautinis valiutos fondas šiandien yra nusiteikęs suteikti Ukrainai reikalingą finansinę paramą. Tačiau kaip ir 2010 metais, sąlygos bus griežtos.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Medaiskytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas