Uždelsto veikimo Kinijos ūkio bomba ir brangstanti gamyba: kaip tai paveiks Lietuvą (2)


Karolis Birgilas / Ekonomika.lt

2015-07-20 17:57

 Liepos pradžioje rašėme apie Kinijos finansų krizę ir kaip ji gali atsiliepti Europai. Vis dėlto šiuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį į užprogramuota šalies ūkio nuosmukį ir augančius kinų atlyginimus.

„Milžiniški svyravimai Kinijos akcijų biržoje yra nemalonūs tiem, kas ten investavo, tačiau didele krize tai nekvepia, nes ta akcijų birža yra labai sekli. Šie svyravimai rodo, kad Kinijos rinka dar nėra brandi. Ryšio su ekonominiais pokyčiais šalyje šiuo atveju yra mažai“ – portalui tv3.lt sakė banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Uždelsto veikimo bomba

Pasak jo, atskirai reikia kalbėti apie Kinijos ūkio būklę, augimo lėtėjimą, struktūros netvarumą.

„Visi žino, kad Kinijos ekonomika yra didelė bomba, bet niekas nežino, kokio ilgio yra bombos dagtis ir kada sprogs milžiniškas nekilnojamojo turto ir perteklinių investicijų ir paskolų burbulas ir kaip jį suvaldys Kinijos vyriausybė. Netinkamai suvaldžius šias problemas pasekmes patirs visas pasaulis ir, žinoma, Lietuva“, - pasakoja jis. Vis dėlto mūsų šalis tiesioginio ryšio su Kinija neturi, tačiau poveikį, pasak N. Mačiulio, griūties atveju galėtų pajusti per dideles industrines valstybes, kurios Kinijai tiekia investicines ir tarpines prekes, žaliavas.

Gamyba brangsta

Augantys Kinijos gyventojų atlyginimai taip pat reiškia mažėjantį konkurencingumą, mat šalis ilgą laiką buvo laikoma „pasaulio fabriku“. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad atlyginimai šalyje jau prilygsta europietiškiems.

„Pirma, Kinijoje minimalus darbo užmokestis nustatomas pagal regionus ir kinta nuo 830 juanių (123 eurų) iki 2020 juanių (300 eurų), tad jau dabar kai kuriuose regionuose minimalus darbo užmokestis yra kaip Lietuvoje. Be to, Kinijos rytuose, kurioje yra susikoncentravusios didžiausios pramonės įmonės, darbo užmokestis visiškai nekvalifikuotiems darbuotojams siekia apie 2000 juanių (300 eurų), o šiokią tokią patirtį turintiems pramonės darbininkams - apie 3000-4000 (450-600 eurų). Inžinieriai, specialistai uždirba kelis kartus daugiau (apie 1000-2000 eurų) o vadovaujančias pareigas užimantys asmenys - apie 5000-10000 eurų per mėnesį“, - savo „Facebook“ paskyroje rašė jis.

Teoriškai, tai turėtų reikšti, kad gamyba gravituos į tas šalis, kuriose darbo jėga pigesnė, taigi Europoje tarp tokių šalių galėtų atsidurti ir Lietuva. Vis dėlto, pasak N. Mačiulio, vis daugiau pramonės sričių yra nebepriklausomos nuo atlyginimų dydžių ir net labai sudėtingas technologijas ir prekes surinkinėja nebe žmonės, o robotai.

„Įmonė „Foxconn“ surinkinėja daug elektronikos produktų. Prieš kelis metus ten dirbo 1,5 mln. darbuotojų, o dabar jų liko mažiau nei milijonas. Tai yra Taivano kompanija, tačiau gerai iliustruoja esmę, kad rankinio darbo ateityje reikės vis mažiau, mat jį pakeičia tikslesni robotai, o juos galima pastatyti bet kokioje pasaulio šalyje ir nekvalifikuotų darbuotojų klausimas nebėra aktualus. Kažkada Kinijos impulsas buvo pigi darbo jėga, bet dabar tuo pasižymi Bangladešas ar Vietnamas“, - iliustruoja jis.

- Karolis Birgilas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas