V. Klyvienė: ekonomiką gali klupdyti biudžeto balansavimas

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Ekonomika.lt

2010-10-14 10:09

Lietuvos ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį: antrąjį šių metų ketvirtį mūsų šalies BVP ūgtelėjo 1,3 proc., kai dar pirmąjį ketvirtį buvo fiksuojamas 2,8 proc. metinis nuosmukis. Ekonomikai atsigaunant sparčiau nei prognozuota, yra tik nedidelė rizika, kad ši tendencija gali pasikeisti į priešingą pusę. Vis tik nemažai iššūkių išlieka ir vienas didžiausių yra fiskalinės politikos tvarumas.

Pirmojo šių metų pusmečio pagrindiniai ekonomikos atsigavimo varikliai, kaip ir kitose Baltijos šalyse, buvo eksporto ir atsargų apimčių didėjimas. Tuo tarpu vartojimo lygis bei pagrindinio kapitalo formavimo išlaidos toliau mažėjo. Antrąjį 2010 m. ketvirtį prekių ir paslaugų eksportas, lyginant su tuo pačiu 2009-ųjų periodu, pasistiebė 21,1 proc., o importas augo 16,5 proc.. Ši tendencija leido išlaikyti itin žemą užsienio prekybos deficito lygį – vos 2,2 proc. nuo BVP. Vidaus paklausa Lietuvoje vis dar yra vangi, o būtent ši sritis ir gali labiausiai teigiamai paveikti tvarų ekonomikos atsigavimą. Iš kitos pusės – būtent šioje srityje matome bene daugiausiai problemų: ir toliau išlieka aukštas nedarbo lygis, o Lietuvai būtina fiskalinė konsolidacija ir toliau neigiamai veiks gyventojų pajamas.

Ekonomikos ciklų praktika rodo, kad nedarbas paprastai kurį laiką auga netgi po to, kai BVP ima didėti. Kadangi nedarbas Lietuvoje didele dalimi yra struktūrinis, galima beveik neabejoti, kad jo lygis ir toliau išliks aukštas, nors stabilizacijos požymius stebime jau dabar: užimtųjų skaičius mažėja lėčiau. Lėtas investicijų atsigavimas gali tapti esminiu trukdžiu spartesniems ekonomikos augimo tempams. Dėl nuosmukio susidarę neišnaudoti gamybiniai pajėgumai palaipsniui artėja link prieš krizinio lygio, o tai yra teigiamas ženklas paklausos atsigavimui bei naujų darbo vietų kūrimui ateityje.

Viena pagrindinių priežasčių, galinčių lemti santykinai lėtą Lietuvos ekonomikos augimą, yra būtinas tolimesnis biudžeto balansavimas. Per artimiausius dvejus metus Lietuvos biudžeto deficitas privalo būti sumažintas iki trijų procentų BVP. Iš kitos pusės, fiskalinės politikos griežtinimas nebūtinai turės neigiamą įtaką vidaus paklausai. Gali atsitikti netgi priešingai – stabili makroekonominė aplinka turėtų paskatinti privačių investicijų atsigavimą. Spartesnis vidaus paklausos Baltijos šalyse augimas bene labiausiai priklauso nuo aktyvesnio skolinimo politikos, kuris, savo ruožtu, labai priklauso nuo stabilios makroekonominės aplinkos.

Nemenką teigiamą postūmį mūsų šalies ekonomikai suteiktų ryžtingos struktūrinės reformos. Lietuvoje netrūksta problemų valstybės įmonių valdymo srityje. Apie 300 Lietuvos valstybinių įmonių valdo maždaug 18 milijardų litų vertės turto, tačiau pernai šios įmonės biudžetą papildė vos 45 milijonais litų. Šis skaičius galėtų būti keliolika kartų didesnis, jei valstybės įmonės būtų valdomos skaidriai ir efektyviai. Rimta, ne kosmetinė šios srities reforma lemtų mažiau skausmingą fiskalinę konsolidaciją.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas