V. Plunksnis: dividendų laukimo metas

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Vytautas Plunksnis / Ekonomika.lt

2011-04-05 11:32

Įmonės jau baigia skaičiuoti 2010-ųjų rezultatus, todėl balandį jų akcininkai balsuos dėl pelno paskirstymo. Dividendų itin laukia smulkieji akcininkai, nors akivaizdu, kad didelio jų lietaus po ekonomiką sukrėtusio sunkmečio tikėtis nereikėtų.

Didžiausius dividendus mokės bendrovės, neturinčios skolų ir generuojančios didelius pinigų srautus (energetikos, telekomunikacijų įmonės) bei orientuotos į eksportą (pieno perdirbėjai). Nuo vidaus vartojimo priklausančių sektorių (bankų, mažmeninės prekybos) atstovai dividendais nelepins, nes pelno uždirbti dar nespėta.

„Teo LT“ jau pranešė, kad įmonės valdyba siūlo dividendams skirti 139,8 mln. litų, arba po 18 centų akcijai. Tai mažiau nei prieš metus, kai dividendams skirtas 21 centas akcijai, tačiau žvelgiant į indėlių palūkanas 7,5 proc. siekiantis dividendinis pajamingumas atrodo patraukliai.

„Lietuvos dujos“, kuriose „Gazprom“ ir Vyriausybė viešai aiškinasi santykius dėl įmonės valdymo, taip pat bus dosnios ir savo akcininkams atseikės 120 mln. litų, arba po 25,6 cento akcijai. Tai net 68 proc. daugiau nei prieš metus, o didesnis nei 9 proc. pajamingumas yra bene geriausias NASDAQ OMX Vilnius biržoje.

Kitos įmonės, kur valstybė turi ne įtaką daryti neleidžiantį 17 proc. akcijų paketą, o kontrolę, greičiausiai nebus tokios dosnios. Skirstomuosius tinklus sujungus įkurta „Lesto“ veiklą pradėjo tik šiemet, todėl turbūt juridiškai neturės ką skirstyti. „Litgrid“ taip pat jau paskelbė, kad dividendų mokėti nesiūlo, dideliais dividendais turbūt nelepins ir „Lietuvos energija“. Stabiliai dirbanti ir pinigų perteklių turinti „Klaipėdos nafta“ akcininkams gali pasiūlyti taip pat tik simbolinius dividendus, nes esą reikia kaupti lėšas strateginiam objektui – suskystintų dujų terminalui statyti.

Teoriškai visos šios įmonės gali tapti dividendų mokėtojomis ateityje – Vyriausybė yra priėmusi nutarimą, kad valstybės valdomos įmonės dividendų forma turėtų stengtis pervesti 7 proc. nuosavo kapitalo, bet ne daugiau nei 80 proc. paskirstomo pelno. Tiesa, biržoje kotiruojamoms bendrovėms tai įtakos kol kas neturi – visi randa priežasčių, kodėl pinigai turėtų likti įmonėse.

Iš privačių bendrovių investuotojai neblogų dividendų laukia iš pieno perdirbimo įmonių, kurios 2010-uosius baigė pelningai ir neturi skolų. Tiesa, smulkiesiems akcininkams ne itin atviras „Žemaitijos pienas“ jau paskelbė, kad įmonės valdyba siūlo dividendų nemokėti.

Pagal finansų teoriją investuotojai turėtų vienodai vertinti tiek dividendus mokančias, tiek to nedarančias įmones – juk išmokėta dividendų suma paprastai sumažina ir akcijų kainą. Tačiau praktiškai yra kitaip – dividendus mokančios įmonės traukia ieškančiuosius stabilių pajamų. Jeigu įmonė nemoka dividendų ir pinigus kaupia investicijoms, dažnai nuklystama į rizikingus ir vertės akcininkams nekuriančius projektus.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Plunksnis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas