V.Trukšinas: paimdami ES pinigus nuvertinome ir nuskurdinome (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Elta

2011-05-05 17:43

Lietuva per septynerius savo buvimo Europos Sąjungoje (ES) metus nesugebėjo tinkamai pasinaudoti jos suteikta parama, tai padidino socialinę nelygybę ir sukėlė infliaciją, teigia ekonomistas, finansų analitikas, statistikas Vladimiras Trukšinas.

Visi asmenys lygūs negali būti, nes skirtingi gebėjimai išreiškiami pinigais, atlyginimais ir pareigybių statusu, ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie tai, ar sunkmetis Lietuvoje panaikino nelygybę, sakė finansų analitikas V. Trukšinas.

"Mes ištratinome 25 milijardus litų, nesuvokdami, kur juos įdėjome. 25 mlrd. litų Europos Sąjungos pinigų gavome, ir niekam nerūpi, kokiose ūkio šakose jie sukūrė naujas technologijas, darbo vietas. Ekonomika per 7 metus išaugo 22 proc., galima būtų ir džiaugtis, bet kodėl tas neigiamas krizės efektas nepalietė pinigų kiekio. Pinigų kiekis, kuris aptarnauja mūsų ekonomiką, per tuos 7 metus padidėjo beveik 2,8 karto. Niekam tai nerūpi, o tai nieko kito nereiškia, kaip pinigų perteklių, palyginus su ekonomikos kaitos greičiais. Kai kalbama, kad pas mus viskas brangsta, nutylimas vienas paprastas dalykas - pas mus niekas nebrangsta. Priešingai, pas mus pinga viena visų geidžiama prekė - pinigai", - sakė V. Trukšinas.

Finansų eksperto vertinimu, perteklius susidarė, nes iš šalies atėjo dideli pinigai ir buvo nemokėta tinkamai pasinaudoti ES suteikta parama.

"Naudojame tuos pinigus vadovaudamiesi vienu lietuvišku principu - "jamam", o paskui galbūt dalinsimės. Čia ir prasidėjo užprogramuota didžiulė nelygybė. Pirmiausia, tie, kurie priėjo prie tų pinigų srautų, dovanotų dykų pinigų, sugebėjo juos paimti, bet jie negalvojo, ir ypač valdžia, kuri skirsto tuos pinigus, kad paimdami tuos pinigus ir neefektyviai panaudodami mes nuvertinome, nuskurdinome visus pinigų turėtojus", - teigė pašnekovas.

Labiausiai, anot ekonomisto, nuo infliacijos nukenčia mažiausias pajamas gaunantys asmenys. Jis teigė įžvelgiąs, kad infliacija, didinant socialinę atskirtį, daug kam naudinga, o ypač visiems biudžetams.

"Todėl pas mus ir lieka šitokia nelygybė dėl skirtingo priėjimo prie pinigų srauto", - konstatavo V. Trukšinas.

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Povilas Gylys nelygybę aiškino tuo, kad Lietuvoje trūksta panoraminio matymo.

"Painiavos su nelygybe yra labai daug. Nelygybė gali būti teisinga ir neteisinga, pavyzdžiui, jeigu skirtingų sugebėjimų, sudėtingumo darbą dirbantys žmonės gauna vienodą atlygį, tai manau, kad tai neteisinga lygybė. Tačiau, jeigu turime didelį atotrūkį tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių žmonių, tai šita nelygybė yra neteisinga. Tarkime, išmoka ponui Šarkinui ir Nacionalinė meno premija. Užsižaidžiame su šituo terminu, negalime būti visi lygūs, tik reikia žiūrėti, ar ta nelygybė teisinga. Neteisingumo, lygybės prasme, pas mus per tuos 20 metų labai padaugėjo", - sakė P. Gylys.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas