V.Trukšinas: ribos grynųjų pinigų apyvartą?!


Redo Vilimo (Fotodiena) nuotr.

Vladimiras Trukšinas

2011-04-04 11:16

Per beveik septynerius narystės ES metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos 22 proc., o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (platieji pinigai P3) padidėjo beveik 2,8 karto!

Tokį pinigų kiekio didėjimą daug lėmė apyvartinių pinigų – einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių – spartus augimas, ypač 2010 metais. Plačiųjų pinigų kiekiui per praėjusius metus padidėjus 8,9%, apyvartinių sąskaitinių pinigų padidėjo net 29,7 proc., kai grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (išleisti už komercinių bankų ribų) padaugėjo 12,7 procento.

Naujos tendencijos

Savo ruožtu einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (sąskaitinių apyvartinių pinigų svarbiausioji dalis) didėjimą lėmė spartus indėlių nacionaline valiuta likučių bei jų dalies didėjimas. Einamųjų sąskaitų likučiams per 2010 metus padidėjus 29,7 proc., jų likučiai nacionaline valiuta padidinti 35,6 proc., užsienio valiutomis – 11,8 %. Tai visiškai nauja pinigų valiutinės struktūros kaitos tendencija, palyginti su buvusia visiškai priešinga 2009 metais.

Einamųjų sąskaitų indėliuose nacionaline valiuta dalis šiuo metu ,,laikosi“ ties 70 proc. nuo visų indėlių riba. Kadangi grynieji pinigai yra sudėtinė apyvartinių pinigų kiekio dalis, galima teigti, kad šalies ekonomikoje grynųjų užsienio valiutomis turime dar ne mažiau kaip 30 proc. grynųjų nacionalinių apyvartoje, t.y. ne mažiau kaip 2,3 mlrd. Lt (grynieji nacionaliniai apyvartoje 7784x0,3). Kiti skaičiavimai rodo, kad grynųjų užsienio valiutomis apyvartoje gali būti ir nemažiau kaip 4 mlrd. Lt. Per šių metų sausio – vasario mėn. grynųjų nacionalinių pinigų kiekis apyvartoje nesikeitė ir laikėsi apie 7,7 mlrd. Lt.

Bet kokiu atveju, siekiant ,,užtvenkti grynųjų upes“, būtina galvoti ir apie grynųjų užsienio valiutomis srautus, kurių Lietuvos bankas pinigų statistikoje neapskaito ir niekaip nevertina.

Operacijos kainuoja

Kalbant apie bet kokį grynųjų pinigų apyvartos ribojimą, būtina vertinti ir tai, kad jų plitimą skatina ir bankai, drastiškai didindami finansinių paslaugų ir operacijų negrynaisiais pinigais įkainius bei tarifus. Tai matome iš Lietuvos banko skelbiamų duomenų, kur bankų paslaugų ir komisinių grynosios pajamos per 9 praėjusių metų mėnesius (metinių duomenų lig šiol nepaskelbta) pasiekė 508 mln. Lt ir padidėjo, palyginti su 2009 m. 9 mėn., jų suma 5,1 proc. (kaitos indeksas 1,051). Tuo pat metu mokėjimų negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijų bankuose apimtys sumažėjo nuo 1057,3 mlrd. Lt iki 1031,6 mlrd. Lt, arba -2,4 proc. (kaitos indeksas 0,976). Tai reiškia, kad bankų teikiamų finansinių paslaugų kainos ir tarifai 2010 m., palyginti su 2009 m., padidinti 7,7 proc. (1,051:0,976), kai vartojimo infliacija buvo tik 1,3 procento.

Bankų teikiamų finansinių paslaugų kainos bei tarifai ir 2009/2008 metais buvo padidinti 20 proc., tokių paslaugų kainų didėjimas per 2010/2008 metus jau sudaro 29,2 proc., kai vartojimo infliacija buvo vos 5,9 proc., todėl bet kokios kalbos apie pinigų apyvartos ribojimus didins bankų pajamas ir sunkins ir taip nelengvą finansinę verslo situaciją. Be to, grynųjų apyvartos ribojimų praktinė kontrolė yra labai abejotina.

Ar ne paprasčiau ir efektyviau būtų gerinti mokesčių išieškotojų analitinę veiklą, aiškinant turto, nepagrįsto legaliomis pajamomis, atsiradimus?

 

- Vladimiras Trukšinas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas