Vagis virtualus, o nuostolis materialus


Ekonomika.lt

2013-09-30 10:42

 Galimybė sumokėti už beveik bet kokią prekę arba paslaugą internetu neišeinant iš namų palengvino gyvenimą, o internetinės bankininkystės realiuoju laiku paslaugos išvadavo nuo varginančių eilių. Tačiau išpopuliarėję mokėjimai realiuoju laiku padeda kibernetiniams nusikaltėliams: kuo daugiau žmonių finansus valdo nuotoliniu būdu, tuo daugiau potencialių aukų ir didesnis kriminalinės veikos pelnas. „Kaspersky Lab“ ekspertai straipsnyje „Apsauga nuo virtualių vagių“ papasakojo apie visus su mokėjimais internete susijusius pavojus, taip pat apie saugią transakciją realiuoju laiku.

Finansinę informaciją siekiantiems pavogti kenkėjams labiau apsimoka atakuoti mokėjimo sistemų serverius, nes juose saugomas didžiulis vertingų duomenų kiekis. Praktikoje gauti prieigą prie šių serverių sunkiai įmanoma, todėl nusikaltėliai savo taikiniu pasirenka tokių sistemų vartotojus, ne visada pasiruošusius atakoms. Vienos operacijos metu gali būti užkrėsti dešimtys tūkstančių kompiuterių, o tai vagims ir suteiks norimą pelną.

Kenkėjai naudoja visą metodų arsenalą, pagrindinis jų elementas – socialinė inžinerija. Klasikinis vartotojo finansinės informacijos išviliojimas – netikri puslapiai. Gavę padirbtą laišką stambaus banko vardu su prašymu pateikti konfidencialius duomenis arba užėję į netikrą puslapį, kopijuojantį oficialaus mokėjimo sistemos tinklalapio vaizdą, vartotojas, pats to nežinodamas, gali suteikti finansinę informaciją nusikaltėliams.

Tačiau yra ir daugybė įmantrių „Trojos“ programų, kurios užkrečia kompiuterį ir pradeda vogti vartotojo finansinę informaciją taikydamos įvairias technikas: klaviatūros įvedimo perėmimą, ekrano nuotraukų su įdėta informacija kūrimą, paieškos sistemos diegimą į paleidimo procesą ir kt.

Populiariausias yra interneto įrašų įdėjimo metodas – HTML puslapio modifikacija, kurią galiausiai gauna vartotojas realiuoju laiku. Taip, bankinis „Trojo“ virusas „Carberp“ naujais laukais papildo įėjimo į asmeninę erdvę internetinį puslapį, prašydamas aukos informacijos apie kreditinę kortelę. O „Trojos“ virusas „Zeus“ ir jo funkcinis analogas „SpyEye“ sujungia visus aukščiau paminėtus metodus, pridėdami papildomų operacijų šiuolaikinėse bankinėse sistemose apsaugos lygių apėjimo techniką, įskaitant vienkartinius slaptažodžius ir „USB“ atminties nešiklius.

„Bankai ir mokėjimo sistemos deda rimtas pastangas stengdamiesi apsaugoti savo klientus, tačiau ir pats vartotojas turėtų rūpintis savo pinigų saugumu. Būkite apdairūs atlikdami mokėjimus, – pataria Sergejus Golovanovas, „Kaspersky Lab“ pagrindinis antivirusų ekspertas. – Be to, vartotojo kompiuteris turi būti apsaugotas specialiąja programine įranga. Šiuo atveju omenyje turime ne tik antivirusinę kompiuterio apsaugą – reikalingas internetinio resurso teisėtumo patikrinimas ir saugaus jungimo su juo užtikrinimas. O tai – daugybė apsaugos mechanizmų, realizuojamų saugių mokėjimų modulyje „Internet Security“ ir aukštesnių klasių.“

 

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas