Vaiva Šečkutė: ar Europai ir Lietuvai trūksta tik investicijų?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

2016-05-04 12:20

Nepaisant didelio likvidumo ir žemų palūkanų normų, investicijų atsigavimas po pastarosios krizės Europos Sąjungoje išlieka per lėtas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, potencialiam ekonomikos augimui ir darbo rinkai. Europos Komisija suteikdama paskolas ir garantijas siekia mažinti investicijų deficitą. Šiuo finansavimu galės pasinaudoti ir inovatyvios įmonės Lietuvoje. Apkritai, investicijų augimas Lietuvoje atsigavo ir tam kliūčių neturėtų būti ir šiemet, tačiau vien didesnių investicijų gali ir nepakakti.

ES investicijų dalis BVP sumažėjo nuo 22,7 proc. 2007 metais iki 19,6 proc. pernai, kadangi atsigavimą daugiausiai lėmė augęs eksportas. Tuo tarpu investicijų atotrūkis ES gali siekti daugiau nei 250 mlrd. eurų – tiek investicijos ES turėtų išaugti, kad jų dalis BVP sugrįžtų prie ilgamečio vidurkio.

Žymiai sumažėjusių investicijų priežasčių yra daug – tai nepakankama paklausa, nekilnojamo turto burbulų sprogimas kai kuriose šalyse, didelis neapibrėžtumas. Investicijas taip pat mažino aukštos valstybių skolos ir įtempti biudžetai bei finansinio sverto mažinimo poreikis. Pasak įmonių, verslo augimui nuo 2011 iki 2013 metų labiausiai trukdė prastos ekonomikos perspektyvos ir nepakankama paklausa. Tai greičiausiai iš dalies lėmė ir kitą nurodytą priežastį – aršią konkurenciją dėl kainų ir sumažėjusias maržas. Dėl šios priežasties net esant dideliam likvidumui finansų rinkose ir vyraujant žemoms palūkanoms, investuotojai išliko atsargūs.

Per žemos investicijos mažina produktyvumo bei ekonomikos potencialo augimą ir stabdo darbo vietų kūrimą. Per ilgai užsitęsęs vangus ekonomikos augimas gali lemti ir tai, jog ciklinis nedarbas pavirs struktūriniu. Tai reiškia, kad jog dalis bedarbių, per ilgai negalėdami surasti darbo, praras savo kvalifikacijas ir jų įsidarbinimo galimybės ateityje pastebimai sumažės. Taigi nedarbo lygis liks aukštesnis nei galėtų būti.

Dar 2014 m. pabaigoje speciali grupė, sudaryta iš šalių narių, Europos Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) identifikavo, jog Europoje yra apie 2 tūkst. iš viso 1,3 trilijono eurų vertės potencialių investicijų projektų, kurie negali būti įgyvendinami dėl finansinių ir reguliacinių kliūčių. Per 2015-2017 metus galėtų būtų įgyvendinti 500 mlrd. eurų vertės investiciniai projektai. Tuo metu Lietuva įvardijo daugiau nei 20 potencialių daugiausiai infrastruktūros ir energetikos projektų, kurių vertė viršija 4 mlrd. eurų.

Svarbiausias deklaruojamas J.C. Junckerio vadovaujamos Europos Komisijos prioritetas – padėti Europos ekonomikai vėl augti ir didinti darbo vietų skaičių, nesukuriant naujų skolų. Tam dar 2014 metų pabaigoje buvo įkurtas 21 mlrd. eurų vertės Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kuris, Europos Komisijos skaičiavimais, per trejus metus turėtų paskatinti daugiau nei 300 mlrd. eurų investicijas Europos Sąjungoje į infrastruktūrą, švietimą, tyrimus ir inovacijas bei rizikos kapitalą mažesnėse įmonėse. Buvo skaičiuojama, jog tai galėtų išauginti BVP apie 400 mlrd. eurų ir sukurti apie 2 mln. naujų darbo vietų. Iki šių metų balandžio mėnesio ESIF jau finansavo daugiau nei 200 projektų, kuriems skyrė daugiau nei 10 mlrd. eurų. Tikimasi, jog tai iš viso paskatins daugiau nei 80 mlrd. eurų investicijų. EFSI remia ir specialų fondą, kuris galės suteikti 150 mln. eurų paskolų inovatyvioms mažoms ir vidutinėms įmonėms ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Atskirai į ESIF finansavimą gali pretenduoti didesni nei 10 mln. eurų vertės projektai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas