Vaiva Šečkutė: ekonomikos augimas spartėja, bet kiek potencialo dar turime?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Komentarą parengė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

2016-06-03 16:12

Šių metų pradžioje ekonomikos augimas spartėjo, vis daugiau namų ūkių gali džiaugtis augančiais atlyginimais ir didėjančiu darbo vietų skaičiumi. Visgi atlyginimų augimą skatina ne produktyvumo augimas, o didelis struktūrinis nedarbas ir neigiamos demografinės tendencijos. Artėjant prie „butelio kaklelio“ darbo rinkoje, tolesnis tvarus ekonomikos ir gyvenimo lygio augimas bus sunkiau pasiekiamas, o rezultatams daug įtakos turės ekonominės politikos sprendimai.

Šių metu pradžioje metinis BVP augimas paspartėjo iki 2,3 procento. Tai daugiausiai lėmė spartus namų ūkių vartojimo augimas. Namų ūkiai šiemet vidutiniškai jau įsigijo beveik tokį patį kiekį prekių ir paslaugų kaip vartojimo piko metu 2008-aisiais. Taip pat panašu, kad pajamos didėjo didesnei daliai gyventojų, kadangi daugiau sektorių žymiau padidino atlyginimus. Apskritai, užimtumas ir „į rankas“ gaunami atlyginimai šiemet augo tiek, kad bendras dirbančiųjų uždirbtas atlygis, atsižvelgiant į infliaciją, padidėjo net 9 procentais.

Spartus užimtumo augimas šiek tiek stebina, turint omenyje demografines tendencijas. 15-64 metų amžiaus gyventojų skaičius šių metų pradžioje, palyginus su 2015 metų pradžia, sumažėjo 1,7 procento. Visgi didesnei daliai žmonių tapus aktyviems darbo rinkoje, darbo jėga pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo.

Apskritai, per pastaruosius kelerius metus darbo jėgos aktyvumo augimas žymiai švelnino neigiamas demografines tendencijas. Didžiausios teigiamos įtakos darbo jėgai turėjo jaunų (20-24 metų amžiaus) ir vyresnio amžiaus (55-64 metų amžiaus) gyventojų aktyvumo augimas. 2015 metais, palyginus su 2012 m., darbo jėgos skaičius šiose amžiaus grupėse išaugo maždaug 50 tūkstančių.

Tačiau išanalizavus aktyvumo augimo priežastis kyla pagrįstų abejonių, ar ši tendencija gali pasikartoti ir ateityje. Tuo tarpu darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas nesulėtės – „Swedbank“ skaičiavimais, ateinantį dešimtmetį jų skaičius kiekvienais metais mažės daugiau nei vienu procentu.

Viena vertus, tai skatins tolesnį gana spartų perkamosios galios augimą tiems, kurie bus pakankamai kvalifikuoti susirasti darbą, nes darbo jėgos trūkumas didins spaudimą darbo užmokesčio augimui. Kita vertus, kuomet pagrindinė atlyginimų augimo priežastis yra ne produktyvumo augimas, o didelis struktūrinis nedarbas, laikotarpis, kuriuo atlyginimų augimas gali būti tvarus, yra gana ribotas. Ilgainiui toks atlyginimų augimas lemia prastesnius įmonių rezultatus, sumažėjusį jų konkurencingumą ir galiausiai paveikia galimybes investuoti, kaip, beje, ir vietos bei užsienio investuotojų norą kurti darbo vietas ir investuoti Lietuvoje. Tuo tarpu bendras investicijų lygis Lietuvoje tik pernai pasivijo Europos Sąjungos vidurkį, o sukauptų tiesioginių užsienio investicijų ir BVP santykis išlieka vienas žemiausių ES.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas