Vaiva Šečkutė: kaip ištrūkti iš užburto žemų pajamų ir emigracijos rato? (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

2016-07-27 17:52

Vėl išaugus emigracijai darbą baigianti vyriausybė patvirtino emigracijos mažinimo ir reemigracijos skatinimo planą. Nepaisant kritikos dėl ketinimų permesti atsakomybę kitai vyriausybei, vėluojančios reakcijos, jau anksčiau girdėtų priemonių bei plane slypinčių grėsmių, jis visgi turi potencialo pakylėti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę ir pagerinti ilgalaikes Lietuvos darbo rinkos perspektyvas. Lengvų sprendimų nėra, bet gerai startavus, galime nepastebėti kaip kopti aukštyn tampa vis lengviau.

Bedarbių skaičiui, tenkančiam vienai laisvai darbo vietai, sumažėjus iki 2008 metų žemumų, darbo rinka artėja prie dabartinio potencialo išnaudojimo ribos. Aktyvumo lygis darbo rinkoje yra rekordinėse aukštumose. Dauguma tų, kurie iki šiol darbo rinkoje buvo neaktyvūs, jau tapo darbo rinkos dalimi. Tuo tarpu dauguma dabartinių bedarbių neturi galimybių ar noro pradėti dirbti. Taigi atrodo, kad galimybės tolimesniam užimtumo augimui yra gana ribotos. Tai gali užkirsti kelią spartesniam ekonomikos augimui ir turėti neigiamų pasekmių ir kitam augimo veiksniui – investicijoms. Įmonių apklausos rodo, kad pastaraisiais metais verslininkų nerimas labiausiai augo būtent dėl nepakankamos darbo jėgos pasiūlos.

Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 360 tūkst. arba 16 procentų – daugiausiai šį procesą lėmė tai, jog iš Lietuvos išvyko daugiau nei čia atvyko.

Emigraciją lemia dvi veiksnių grupės – skatinantys išvykti iš gimtosios šalies ir skatinantys pradėti kurti gyvenimą kitose valstybėse. Lietuvos atveju pagrindinis emigraciją skatinantis veiksnys greičiausiai yra susijęs su didesnėmis galimybėmis svetur gauti aukštesnes pajamas bei geresnes socialines garantijas.

Atlyginimai Lietuvoje yra vieni žemiausių Europos Sąjungoje. Atskaičius mokesčius, darbuotojų Lietuvoje vidutinis uždarbis yra net penkis kartus mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje bei keturis kartus mažesnis nei Vokietijoje ar Airijoje. Be to, Lietuvoje maždaug du trečdaliai darbuotojų bent jau oficialiai uždirba mažesnį nei vidutinį atlyginimą.

Vyraujanti nuomonė ta, kad iš šalies išvykti skatina ir netolygus pajamų pasiskirstymas, galbūt – nusivylimas valdžios institucijomis bei miglotos perspektyvos. Emigraciją iš dalies lemia žemos pajamos, kurias galima laikyti korupcijos, protegavimo, šešėlinės ekonomikos ir prastos viešųjų paslaugų kokybės priežastimi ir pasekme. Maža to, tokios ydos kaip korupcija, šešėlinė ekonomika ir prasta viešųjų paslaugų kokybė kuria sinergiją – tai yra skatina viena kitos klestėjimą. Pavyzdžiui, korupcija ir neefektyvus viešasis sektorius skatina šešėlinės ekonomikos plėtrą. Tuo tarpu didelė šešėlinė ekonomika neleidžia užtikrinti adekvačių kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų. Esant ribotoms galimybėms šiems darbuotojams surasti darbą privačiajame sektoriuje dalis jų gali nuspręsti emigruoti.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas