Vaiva Šečkutė. Kokia demokratijos deficito įtaka ekonomikos augimui?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

2017-02-01 17:40

Pagal „Economist Inteligence Unit“ vertinimą, pusė pasaulio valstybių galima apibūdinti kaip stipresnes ar silpnesnes demokratijas. Pernai viena iš didžiausių ir įtakingiausių pasaulio demokratijų JAV dėl mažėjančio pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis iš stiprios demokratijos pavirto demokratija su trūkumais. Tuo tarpu Rytų Europos regione per pastaruosius dešimt metų demokratija susilpnėjo labiausiai. Kokį ryšį turi demokratijos valdymo forma ir ekonomikos augimas ir ko gali trūkti Lietuvai?

Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad spartų ekonomikos augimą gali pasiekti ir demokratijos, ir autokratijos būdu valdomos valstybės, kaip, pavyzdžiui, Kinija ir Pietų Korėja. Pastaroji pasiekė aukštą pragyvenimo lygį būdama demokratija ir 2008-2014 metais buvo tarp stipriausių demokratijų pasaulyje. Tuo tarpu Kinija, nepaisant autokratinio režimo, ne tik sugebėjo pasiekti įspūdingus augimo rodiklius, bet pernai net pateko tarp 25 inovatyviausių valstybių pasaulyje.

Demokratijos valdymo forma galėtų būti palankesnė ekonominei plėtrai dėl geresnių sąlygų institucijoms ir teisinei aplinkai formuotis. Tai sudarytų galimybes didesnei visuomenės daliai didinti savo pajamas, apsaugoti nuosavybės teises ir taip gyventojams sukurti motyvaciją ir galimybes išnaudoti savo potencialą šioje valstybėje. Kita vertus, ne visos demokratinės valstybės sugeba sukurti efektyvią švietimo ir sveikatos apsaugos sistemą bei palankią aplinką investicijoms. Tuo tarpu didėjanti pajamų nelygybė gali lemti socialinius neramumus net ir demokratinėse valstybėse.

Tiesa, vien santvarkos pasikeitimas neužtikrina ekonomikos augimo. Pavyzdžiai rodo, kad pasikeitus santvarkai sparčiai augusioms ekonomikoms autokratinio režimo laikotarpiu yra sunku išlaikyti tuos pačius augimo tempus. Iš 13 valstybių, kurių ekonomikos plėtra iki šalies valdymo formos pasikeitimo buvo sparti, tik 4 (Čilei, Pietų Korėjai, Lesotui ir Taivanui) pavyko išlaikyti ne mažesnį nei 3 procentų augimą per kitus aštuonerius metus po perėjimo prie demokratinio valdymo. Trys valstybės (Bulgarija, Ekvadoras ir Liberija) per tą laikotarpį netgi patyrė ekonomikos nuosmukį. Ekvadoras ir Liberija iki šiol išliko hibridinio valdymo valstybėmis. Tuo tarpu tokios valstybės, kaip Ispanija, Graikija, Portugalija ir kitos turėjo susitaikyti su lėtesniu augimu.

Kaip taisyklė, autokratiniams režimams yra lengviau nei demokratiniams priimti nepopuliarius sprendimus. Populizmo banga demokratiniame pasaulyje gerai iliustruoja šią demokratijos ydą. Būtinų sprendimų priėmimas gali strigti ir nesugebant surasti sutarimo tarp skirtingų politinių jėgų. JAV yra tekę stabdyti viešojo sektoriaus veiklą nesugebant sutarti dėl biudžeto. Kita vertus, autokratas turi būti suinteresuotas plačiu ekonomikos augimu, sudarančiu sąlygas inovacijų plėtrai. Deja, taip būna ne visada. Ekonomiškai stipresni ir labiau išsilavinę visuomenės nariai gali pradėti aktyviau siekti ir politinės laisvės, o tai neretai prieštarauja autokratinio režimo interesams.

Straipsnio puslapiai:

Close

Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, ...

Lietuviai nuolaidas medžioja migruodami po parduotuves

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas