Vaiva Šečkutė: Rusijos krizė – eksportas mažėjo, bet pramonė to nepajuto?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

2016-11-03 17:10

Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą. Tačiau žiūrint vien į ilgalaikę visos Lietuvos pramonės augimo trajektoriją įžvelgti Rusijos krizės įtaką gana sunku. Visgi ekonomikos augimo sulėtėjimas, kurį, greičiausiai, lėmė prasti investicijų rezultatai, vėl skatina susirūpinti dėl tvaraus augimo ateityje.

Prekių ir paslaugų eksporto į Rusiją vertė prieš trejus metus buvo didesnė nei į bet kurią kitą šalį ir siekė penktadalį viso Lietuvos eksporto. Dėl silpno ES šalių ekonomikos augimo pokriziniu laikotarpiu Lietuvos eksporto augimas tapo labiau priklausomas nuo Rusijos rinkos. Tačiau didžioji iš Lietuvos į Rusiją eksportuojamų prekių dalis nėra pagamintos Lietuvoje, o ir priklausomybė nuo Rusijos rinkos minėtu laikotarpiu daugiausiai buvo siejama su spartesniu reeksporto augimu į šią rinką.

Visgi atskiriems ekonomikos sektoriams ši rinka turėjo didelės svarbos. Turizmo sektorius iš Rusijos gavo ketvirtadalį visų pajamų iš užsienio, transporto ‒ kone 30 procentų. Mėsos ir pieno perdirbėjai Rusijos rinkoje uždirbdavo ketvirtadalį eksporto pajamų, transporto įrangos gamintojai 30 procentų.

Nuo 2013-ųjų metų iki dabar prekių, išskyrus naftos produktus, eksporto vertė į Rusiją susitraukė 40 proc., ir vien lietuviškos kilmės prekių eksportas traukėsi daugiau nei 60 procentų. Visgi eksporto augimas į kitas rinkas buvo daugiau nei pakankamas kompensuoti šiems praradimams, ir bendras prekių eksportas dėl mažėjusio pieno eksporto traukėsi tik 2015 m., o Lietuvoje pagamintų prekių eksportas išvengė susitraukimo visus trejus metus.

Tačiau reikia pripažinti, kad ir lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės augimas pastaruoju metu buvo kelis kartus lėtesnis nei buvome įpratę matyti pastarąjį dešimtmetį. Verta paminėti, kad tai bent iš dalies lemia krentančios pramonės eksporto kainos. Tuo tarpu bendri pramonės gamybos augimo tempai tik šiek tiek atsilieka nuo istorinio vidurkio.

Tiesa, vienoms ūkio šakoms prisitaikyti prie naujų sąlygų sekėsi lengviau nei kitoms. Pavyzdžiui, mėsos produktų eksporto vertė į kitas rinkas nuo 2013-ųjų iki šių metų išaugo 38 procentais, ir to daugiau nei pakako kompensuoti praradimus Rusijoje. Daugiausiai įtakos eksporto augimui turėjo pardavimai Olandijoje, Lenkijoje, Italijoje ir Švedijoje – šiuo metu į šias rinkas eksportuojama kone pusė viso mėsos eksporto, palyginus su mažiau nei trečdaliu prieš kelis metus. Tuo tarpu transporto įrangos gamintojai nesugebėjo išplėsti pardavimų į kitas rinkas tiek, kad išvengtų bendrų eksporto apimčių sumažėjimo. Dar viena ūkio sritis ‒ pieno gamintojai ‒ nesugebėjo padidinti pardavimų į kitas rinkas, prie to prisidėjo ir nuo 2014-ųjų aukštumų staiga kritusios pieno kainos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas