Vaiva Šečkutė: Rusijos krizė – eksportas mažėjo, bet pramonė to nepajuto?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

2016-11-03 17:10

Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą. Tačiau žiūrint vien į ilgalaikę visos Lietuvos pramonės augimo trajektoriją įžvelgti Rusijos krizės įtaką gana sunku. Visgi ekonomikos augimo sulėtėjimas, kurį, greičiausiai, lėmė prasti investicijų rezultatai, vėl skatina susirūpinti dėl tvaraus augimo ateityje.

Prekių ir paslaugų eksporto į Rusiją vertė prieš trejus metus buvo didesnė nei į bet kurią kitą šalį ir siekė penktadalį viso Lietuvos eksporto. Dėl silpno ES šalių ekonomikos augimo pokriziniu laikotarpiu Lietuvos eksporto augimas tapo labiau priklausomas nuo Rusijos rinkos. Tačiau didžioji iš Lietuvos į Rusiją eksportuojamų prekių dalis nėra pagamintos Lietuvoje, o ir priklausomybė nuo Rusijos rinkos minėtu laikotarpiu daugiausiai buvo siejama su spartesniu reeksporto augimu į šią rinką.

Visgi atskiriems ekonomikos sektoriams ši rinka turėjo didelės svarbos. Turizmo sektorius iš Rusijos gavo ketvirtadalį visų pajamų iš užsienio, transporto ‒ kone 30 procentų. Mėsos ir pieno perdirbėjai Rusijos rinkoje uždirbdavo ketvirtadalį eksporto pajamų, transporto įrangos gamintojai 30 procentų.

Nuo 2013-ųjų metų iki dabar prekių, išskyrus naftos produktus, eksporto vertė į Rusiją susitraukė 40 proc., ir vien lietuviškos kilmės prekių eksportas traukėsi daugiau nei 60 procentų. Visgi eksporto augimas į kitas rinkas buvo daugiau nei pakankamas kompensuoti šiems praradimams, ir bendras prekių eksportas dėl mažėjusio pieno eksporto traukėsi tik 2015 m., o Lietuvoje pagamintų prekių eksportas išvengė susitraukimo visus trejus metus.

Tačiau reikia pripažinti, kad ir lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės augimas pastaruoju metu buvo kelis kartus lėtesnis nei buvome įpratę matyti pastarąjį dešimtmetį. Verta paminėti, kad tai bent iš dalies lemia krentančios pramonės eksporto kainos. Tuo tarpu bendri pramonės gamybos augimo tempai tik šiek tiek atsilieka nuo istorinio vidurkio.

Tiesa, vienoms ūkio šakoms prisitaikyti prie naujų sąlygų sekėsi lengviau nei kitoms. Pavyzdžiui, mėsos produktų eksporto vertė į kitas rinkas nuo 2013-ųjų iki šių metų išaugo 38 procentais, ir to daugiau nei pakako kompensuoti praradimus Rusijoje. Daugiausiai įtakos eksporto augimui turėjo pardavimai Olandijoje, Lenkijoje, Italijoje ir Švedijoje – šiuo metu į šias rinkas eksportuojama kone pusė viso mėsos eksporto, palyginus su mažiau nei trečdaliu prieš kelis metus. Tuo tarpu transporto įrangos gamintojai nesugebėjo išplėsti pardavimų į kitas rinkas tiek, kad išvengtų bendrų eksporto apimčių sumažėjimo. Dar viena ūkio sritis ‒ pieno gamintojai ‒ nesugebėjo padidinti pardavimų į kitas rinkas, prie to prisidėjo ir nuo 2014-ųjų aukštumų staiga kritusios pieno kainos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas