Vaiva Šečkutė: Rusijos krizė – eksportas mažėjo, bet pramonė to nepajuto?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

2016-11-03 17:10

Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą. Tačiau žiūrint vien į ilgalaikę visos Lietuvos pramonės augimo trajektoriją įžvelgti Rusijos krizės įtaką gana sunku. Visgi ekonomikos augimo sulėtėjimas, kurį, greičiausiai, lėmė prasti investicijų rezultatai, vėl skatina susirūpinti dėl tvaraus augimo ateityje.

Prekių ir paslaugų eksporto į Rusiją vertė prieš trejus metus buvo didesnė nei į bet kurią kitą šalį ir siekė penktadalį viso Lietuvos eksporto. Dėl silpno ES šalių ekonomikos augimo pokriziniu laikotarpiu Lietuvos eksporto augimas tapo labiau priklausomas nuo Rusijos rinkos. Tačiau didžioji iš Lietuvos į Rusiją eksportuojamų prekių dalis nėra pagamintos Lietuvoje, o ir priklausomybė nuo Rusijos rinkos minėtu laikotarpiu daugiausiai buvo siejama su spartesniu reeksporto augimu į šią rinką.

Visgi atskiriems ekonomikos sektoriams ši rinka turėjo didelės svarbos. Turizmo sektorius iš Rusijos gavo ketvirtadalį visų pajamų iš užsienio, transporto ‒ kone 30 procentų. Mėsos ir pieno perdirbėjai Rusijos rinkoje uždirbdavo ketvirtadalį eksporto pajamų, transporto įrangos gamintojai 30 procentų.

Nuo 2013-ųjų metų iki dabar prekių, išskyrus naftos produktus, eksporto vertė į Rusiją susitraukė 40 proc., ir vien lietuviškos kilmės prekių eksportas traukėsi daugiau nei 60 procentų. Visgi eksporto augimas į kitas rinkas buvo daugiau nei pakankamas kompensuoti šiems praradimams, ir bendras prekių eksportas dėl mažėjusio pieno eksporto traukėsi tik 2015 m., o Lietuvoje pagamintų prekių eksportas išvengė susitraukimo visus trejus metus.

Tačiau reikia pripažinti, kad ir lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės augimas pastaruoju metu buvo kelis kartus lėtesnis nei buvome įpratę matyti pastarąjį dešimtmetį. Verta paminėti, kad tai bent iš dalies lemia krentančios pramonės eksporto kainos. Tuo tarpu bendri pramonės gamybos augimo tempai tik šiek tiek atsilieka nuo istorinio vidurkio.

Tiesa, vienoms ūkio šakoms prisitaikyti prie naujų sąlygų sekėsi lengviau nei kitoms. Pavyzdžiui, mėsos produktų eksporto vertė į kitas rinkas nuo 2013-ųjų iki šių metų išaugo 38 procentais, ir to daugiau nei pakako kompensuoti praradimus Rusijoje. Daugiausiai įtakos eksporto augimui turėjo pardavimai Olandijoje, Lenkijoje, Italijoje ir Švedijoje – šiuo metu į šias rinkas eksportuojama kone pusė viso mėsos eksporto, palyginus su mažiau nei trečdaliu prieš kelis metus. Tuo tarpu transporto įrangos gamintojai nesugebėjo išplėsti pardavimų į kitas rinkas tiek, kad išvengtų bendrų eksporto apimčių sumažėjimo. Dar viena ūkio sritis ‒ pieno gamintojai ‒ nesugebėjo padidinti pardavimų į kitas rinkas, prie to prisidėjo ir nuo 2014-ųjų aukštumų staiga kritusios pieno kainos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas