Vakarai skelbia karą mokesčių rojui (1)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Atnaujinta:2010-10-27 17:13

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2010-10-27 16:40

Sunkmečiu tūkstančiams įmonių vengiant mokesčių, valstybės sukilo prieš lengvatinės prekybos zonas. Augantis į lengvatinės prekybos zonas (angl. Offshore zones) veiklą perkeliančių Vakarų kompanijų skaičius verčia vyriausybes grįžti prie protekcionistinės politikos. O tokios nuostatos, analitikų teigimu, gali pakenkti tarptautinei prekybai.

Lyderės – Indija ir Kinija

Mokesčių rojumi dažnai vadinamų ir lengvatines sąlygas užsienio investicijoms teikiančių valstybių sąrašo viršuje puikuojasi milijardinę darbo rinką turinčios Indija ir Kinija, taip pat nykštukinės valstybės – Andora, Bahamų salos, Lichtenšteinas, Monakas. Tai tik maža dalis valstybių, į kurias mokesčių naštos nustekentos Vakarų įmonės perkelia visą verslą arba jo dalį.

Kinija ir Indija užsienio investicijas vilioja pigia darbo jėga. Indijos konsultacijų įmonės ,,McKinsey & Co“ vadovas Noshiras Kaka interviu silicon.com teigė, kad Indija artimiausią dešimtmetį turėtų išlikti lengvatinės prekybos zonų lydere. Anot eksperto, į šią šalį noriai persikelia informacinių technologijų ir kitų verslo paslaugų įmonės.

,,Indija kasmet į darbo rinką išleidžia per 3 mln. universitetų absolventų, tad pasaulinėje rinkoje esame konkurencingi. Įmonėse, kurioms taikomos lengvatinės sąlygos, šiuo metu dirba 2,1 mln. žmonių. Tiesa, sunkmečiu pastebime, kad naujų įmonių skaičius sumažėjo“, – sako N. Kaka, prognozuodamas, kad per ateinančius dvejus metus lengvatinės prekybos įmonių skaičius vėl stabilizuosis. Kinijos rinkoje taip pat veikia daugybė JAV stambių kompanijų, ne tik kompiuterių gamintojos ,,Microsoft“, ,,Apple“, ,,Dell“, bet ir tokia rinkos milžinė kaip ,,Coca-Cola“, tačiau čia esti itin opi problema – autorinių teisių pažeidimai, kurių Kinijos vyriausybė tinkamai nekontroliuoja.

Pinigų plovimo lopšiai

Nykštukinės valstybės neretai tampa didžiulių finansinių machinacijų lopšiais, tad tarptautinės organizacijos jau keletą metų sprendžia, kaip išnaikinti šešėlinius mokesčių rojus, kuriuose užsienio kompanijos ne tik slepiasi nuo mokesčių, bet ir išplauna didžiules pinigų sumas. Sunkmečiu vis daugiau valstybių siekia, kad lengvatinėmis zonomis nepasinaudotų šešėlinis verslas. Dažniausiai išplauti pinigai čia legalizuojami pasinaudojus tarpininkais, kuriems įsigijus įmonę, nusikaltėliai skirtingose valstybėse atidaro banko sąskaitas ir taip išgryninami ,,nešvarūs“ pinigai.

Lengvatinės prekybos zonas ir jose veikiančias įmones prižiūri ir kasmet vertina trys tarptautinės organizacijos – Finansinio stabilumo forumas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Finansinio poveikio prieš pinigų plovimą grupė (FATF). Skaičiuojama, kad pasaulyje šiuo metu yra daugiau kaip 50 lengvatinių prekybos zonų. EBPO duomenimis, dažniausiai pinigai išplaunami Malaizijoje, Kosta Rikoje ir valstybėse-salose.

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas