Valdžios spragas dangsto verslas (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-02-07 06:59

Kol valdžia nesugeba subalansuoti teikiamų socialinių paslaugų ir sumokamų mokesčių atotrūkio, verslas imasi iniciatyvos ir rūpinasi savo darbuotojais užklupus ligoms, nelaimėms ar net prižiūri jų vaikus.

Mažėjantis atlyginimas susirgus, o atsitikus nelaimei – finansinės problemos šeimai, vietų trūkumas darželiuose ar nerimas, kad bet kada atleis iš darbo – ne visi verslininkai linkę savo darbuotojus palikti likimo valiai ar valstybės rūpesčiui. Kad žmogus žmogui ne vilkas – rodo tendencijos, jog vis daugiau darbdavių imasi privačiai drausti savo darbuotojus ar rūpintis kitais jų socialiniais poreikiais.

Paplitusį stereotipą, jog darbo sąlygos ir darbuotojų motyvacija labiau rūpi užsienio kapitalo įmonėms, iškart paneigia draudimo bendrovės „If“ asmens draudimo produkto vadovė Lina Aidukevičienė. Išanalizavę privataus Lietuvos rinkos sveikatos draudimo tendencijas, „If“ specialistai sako, kad daugiau nei pusė (60 proc.) bendrovių, kurios yra pasirūpinusios darbuotojų sveikatos draudimu – lietuviško kapitalo. Vis dėlto, daugiausia tarp jų didžiosios ir vidutinės įmonės.

„Smulkusis verslas Lietuvoje rečiau turi finansinių galimybių papildomai motyvuoti darbuotojus, – sako draudimo ekspertė. – Sveikatos draudimu dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų įmonės, o sutartys su kitų miestų bendrovėmis pavienės. Tai irgi siejame su ekonominiais skirtumais.“

Anot L. Aidukevičienės, sveikatos draudimas suteikia galimybę naudotis privačiomis medicinos ir sveikatingumo paslaugomis, todėl yra laikomas svarbia darbuotojų gerovės ir motyvacijos kūrimo priemone. „If“ duomenimis, 43 proc. sveikatos draudimą turinčių darbuotojų pasinaudoja vaistų kompensacija, 29 proc. – apmoka odontologų sąskaitas.

Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų analitikų skaičiavimais, 31 metų administracijos darbuotojas, gaunantis vidutinį atlyginimą, ligoninėje praleidęs 15 darbo dienų, mėnesio pabaigoje gautų 202 litais mažesnį atlyginimą nei įprasta. O darbdaviui investavus į darbuotojo gyvybės draudimą – apie 1,1 tūkst. litų daugiau.

Tikslingas skatinimas

Kalbinama bendrovės „Kauno vaisiai ir daržovės“ ekonomistė Asta Armonienė pasakoja, kad investuoti į papildomą darbuotojų sveikatos draudimą įmonė nusprendė pasvėrusi keletą priežasčių: jos darbuotojų amžiaus vidurkis – daugiau nei 40 metų, jie dirba gamybinį darbą, taigi ir patenka į didesnės rizikos grupę.

„Pagrindinė priežastis, kad kuo mažiau sunkumų kiltų tiek mums patiems, tiek mūsų darbuotojams. Esame ne naujokai rinkoje ir įmonės darbuotojų kaita gana nedidelė. Po ketverių metų tokios praktikos galiu pasakyti, kad ji pasiteisino: buvo keletas kritinių atvejų, kai darbuotojai pasinaudoję šiuo draudimu galėjo kompensuoti gydymo ir reabilitacijos išlaidas“, – pasakoja ji.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas